Kompromitavimas - vienas KGB metodų formuojant viešąją nuomonę

LTStraipsnyje atskleidžiami KGB taikyto kompromitavimo metodo veikimo principai ir priežastys, analizuojama kokiomis formomis jis pasireiškė ir kokių padarinių turėjo Lietuvos antisovietiniam pasipriešinimui bei jo dalyviams. KGB nuo XX a. šeštojo dešimtmečio pakeitė taktiką ir kovai su valdžiai nepriimtinomis organizacijomis ar „vidaus priešais“ pasitelkė psichologinio poveikio priemones. Viena iš jų – kompromitavimas tikslingai parenkant informacijos pateikimo laiką, formą ir adresatą. Kompromituojanti medžiaga galėjo būti susijusi su žmogaus asmenine, visuomenine ir profesine veikla. Svarbiausias visų kompromitavimo akcijų tikslas – skaldyti, slopinti antisovietinį judėjimą Lietuvoje, trukdyti kelti išeiviams Lietuvos laisvinimo bylą Vakaruose ir pateisinti vykdomas represijas. Išskiriamos kelios kompromitavimo formos – melo ir šmeižto kampanijos, KGB inicijuoti laiškai ir peticijos, politinių bylų kriminalizavimas ir psichiatrijos naudojimas. Kiekviena iš jų savaip siekta diskredituoti antisovietinį judėjimą, bet jas siejo bendras motyvas – depolitizuoti antisovietinės akcijas, iškraipant jų tikrąją prasmę ir tikslus, suteikiant joms kitą turinį. Kompromitavimo akcijų sėkmę lemia pasiektas tikslas. Kompromitavimo metodas Lietuvoje nepasiekė svarbiausio tikslo – nenutraukė antisovietinės veiklos, bet buvo apjuodintas kai kurių asmenų geras vardas, sukelta trintis tarp organizacijų, pasėtas tarpusavio nepasitikėjimas.Reikšminiai žodžiai: Algirdas Brazinskas; Antanas Ylius; Antisovietinė rezistencija; Disidentai; Juozapas Skvireckas; KGB; Lietuvos SSR; Lietuvos katalikų bažnyčia; Politinių procesų krimminalizacija; Pranas Brazinskas; Sovietinė sistema; Sovietų okupacija; Steponas Rudžionis; Vincentas Brizgys; Algirdas Brazinskas; Antanas Ylius; Anti-soviet opposition; Criminalisation of political trails; Disidents; Juozapas Skvireckas; KGB; Lithuanian SSR; Lithuanian catholic church; Pranas Brazinskas; Soviet occuoation; Soviet regime; Steponas Rudžionis; Vincentas Brizgys.

ENThe paper reveals the principles of action and causes of the discredit method used by KGB, analyses the forms in which it manifested and the consequences it had on the Lithuanian anti-Soviet resistance and its participants. From the 1950s KGB changed its tactics and used psychological impact measures in the fight against organisations or “domestic enemies” who were unacceptable to the authorities. One of them was discredit by purposefully choosing the time, form and addressee of presenting information. Discrediting material could be related to the person’s personal, social and professional activities. The most important aim of all discredit campaigns was to divide and suppress the anti-Soviet movement in Lithuania, to hinder emigrants to take the proceedings of the liberation of Lithuania in the West, and to justify repressions. Several forms of discredit could be pointed out: lie and blackmail campaigns, KGB initiated letters and petitions, criminalisation of political cases and the use of psychiatry. Each of them distinctly served the purpose of discrediting the anti-Soviet movement, yet they had a common motive, i.e. to depoliticize anti-Soviet campaigns by distorting their actual meaning and goals and providing them with a different content. The success of discredit campaigns is determined by the aim achieved. The method of discredit in Lithuania did not achieve the principal aim – it did not discontinue the anti-Soviet activities; however, the good reputation of some people was vilified, tension among organisations was caused, and mutual distrust was sowed.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History