Lietuvos chorų dainavimo stilistikos ištakos XX a. pirmosios pusės chorų mene

LTLietuvos chorų dainavimo kultūra augo kartu su bendra krašto profesine muzikine kultūra. Chorų meninį stilių ir dainavimo kultūrą formavo gyvos liaudies dainavimo tradicijos, profesionalioji chorinė literatūra ir chorų meniškumo augimas. Chorai siekė profesionalaus skambėjimo, bet įgimtas liaudiškumas dar buvo labai ryškus. Chorų skambesio gerosios savybės – stiprumas, tembriškai sodrūs grupių balsai, saikingas vibrato, garso lakumas, pabrėžtas balsų grupių tembrinis individualumas, romantiškas emocingumas. Turinio interpretavimui būdingas apibendrintas nuotaikos perteikimas, artimas dainos nuostatai. XX a. pirmosios pusės lietuvių chorinėje muzikoje dominavo homofoninė faktūra su horizontalaus balsų vedimo tendencija, siekta ne tiek harmonizuočių originalumo, kiek skambumo. Dainingai individualizuotas balsų vedimas, nesudėtingos imitacijos, neretai net unisoninės pradžios – tai ne tik muzikinės raiškos priemonės, bet ir prieinamiausi pradedantiesiems chorams keturbalsumo būdai. Lietuvoje pirmoje amžiaus pusėje nebuvo ryškesnės estetinės diferenciacijos tarp pasaulietinių ir bažnytinių chorų; vyraujantis chorų tipas – mišrių balsų, visi chorai dalyvaudavo dainų šventėse, visų repertuaras buvo panašus, siekė skambaus garsyno ir nevaržė balsų „destiliavimu“. Straipsnyje nagrinėjami XX a. pirmosios pusės Lietuvos chorų skambėjimo ypatumai, jame siekiama aptarti lietuviškų chorų vokalinės stilistikos ištakas ir veiksnius, dariusius įtaką pirmosios XX a. pusės Lietuvos chorų garsyno modeliui. Atliekant tyrimą, remtasi chorų istorija ir išlikusiais chorų garso įrašais.Reikšminiai žodžiai: Chorinis dainavimas; Liaudies dainos; Vokalinė stilistika; Choir singing; Folk song; Vocal stylistic.

ENIn the first part of 20th century Lithuanian choirs formed a distinctive style of choir singing. Its good characteristics are: the volume of sound, sound intensity, sonorous common timbre, individualised groups of voices, romantic emotionality. Negative characteristics are: indistinctive vertical harmony, not always correct formation of vowels, the tendency of horizontal singing of parts of the composition. In the space of artistic interpretation the attitude to the culture of song predominated. It seems that higher professionalism, intellectual artistic thought, the feeling of style interpreting the masterpieces of choir music of Western Europe still had to be reached. On the basis of the choir tradition of the period between wars a model of a big, correctly sounding choir capable to perform large choir-symphonic form has grown. [text from author]