The Problems of Klaipėda region peripherality

LTĮprasta, kad didesnio dėmesio, investicijų, projektų ar bendradarbiavimo pasiūlymų susilaukia regionai, turintys gerą ekonominį, socialinį, demografinį, geografinį ar kitokį įvaizdį. Dažniausiai patrauklios tampa centrų vaidmenį atliekančios vietovės, tuo tarpu periferiniai regionai nustumiami į šalį. Tačiau egzistuoja dilema, kurios teritorijos įvardijamos kaip centrai, o kurios – kaip periferija? Atsakymas į šį klausimą yra vienas šio straipsnio uždavinių. Periferiškumo fenomenui analizuoti autorė pasirinko keletą socioekonominių ir demografinių rodiklių, kurie, autorės nuomone, geriausiai identifikuoja teritorinius netolygumus atitinkamais aspektais. Svarbu pabrėžti, kad šiame darbe periferiškumas suvokiamas kaip neigiamas nuokrypis nuo vidurkinių reikšmių: taigi, kuo didesnis neigiamas nuokrypis nuo vidurkio, tuo didesnis periferiškumo laipsnis. Svarbu pastebėti ir tai, kad šiame darbe pateikiamas tik statistinis periferiškumo nustatymas, tuo tarpu visapusiškam periferiškumui nustatyti reikėtų remtis ir subjektyvumo turinčiais tyrimais: psichologinio suvokimo, istorinių ar kultūrinių elementų įtakos visuomenės nuomonei analize. Straipsnyje analizuojama Klaipėdos apskritis, kuri ganėtinai įdomi dėl savo įvairumo: čia veikia tiek valstybės lygmens centras, kuris aukštais socioekonominiais ir demografiniais rodikliais išsiskiria iš likusių apskrities savivaldybių, kartu ji yra viena silpniausių ir periferiškiausių savivaldybių valstybės lygmenyje. Šie skirtumai dažniausiai nulemti geografinės padėties: visoje Lietuvoje egzistuoja tendencija, kad pasienio regionai atsiduria periferinėje zonoje.Klaipėdos regiono periferiškumo klausimas analizuojamas lyginant šio regiono duomenis su Lietuvos vidurkinėmis reikšmėmis ir didžiaisiais Lietuvos miestais – Vilniumi ir Kaunu, kurie valstybės lygmenyje atlieka centrų funkcijas. Gauti duomenys parodė, kad visų rodiklių aukščiausios reikšmės aptinkamos politinėje, ekonominėje, socialinėje bei geografinėje sostinėje – Vilniaus mieste. Tuo tarpu Klaipėdos miestas, nors ir atsilieka nuo Vilniaus rodiklių, pralenkia Kauną ir pasižymi puikiais statistiniais rezultatais. Klaipėdos miestas, remiantis statistiniais rodikliais, gali būti įvardytas kaip strategiškai svarbus centras ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir visos valstybės mastu. Žemiausios reikšmės teko ir labiausiai nuo Lietuvos vidurkinių reikšmių (t. y. periferiškiausi) Klaipėdos apskrityje atsilieka Skuodo ir Šilutės rajonai. Statistiniai duomenys pabrėžia vis didėjančias regione socialines ir demografines problemas, kurioms spręsti turi būti imtasi atitinkamų priemonių. Šie pasienyje išsidėstę regionai yra labiausiai nutolę nuo centro, todėl viena iš išeičių šiems regionams būtų užmegzti santykius su kaimyninės valstybės pasienio regionu. Taigi galima konstatuoti, kad Klaipėdos regionas yra tinkama erdvė bendradarbiavimo santykiams kurti ir plėtoti, turinti tiek socioekonominio, tiek demografinio potencialo. Tačiau iškyla diskusinis klausimas, į kurį vienareikšmiško atsakymo nėra: kaip reikėtų bendradarbiauti Vakarų Lietuvoje, kad būtų naudinga visoms bendradarbiaujančioms valstybėms, kartu būtų bandoma išspręsti vis aštrėjančias problemas, su kuriomis susiduria Klaipėdos apskrities rajonai? [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendradarbiavimas; Centras ir periferija; Cooperation; Core and periphery; Core-periphery; Klaipėda county; Klaipėdos apskritis; Periferinis regionas; Peripheral region; Bendradarbiavimas; Centras ir periferija; Cooperation; Core-periphery; Klaipėda county; Klaipėdos apskritis; Periferinis regionas; Peripheral region.

ENThis article presents the socioeconomic and demographic situation in Klaipėda county that is illustrated by chosen indicators' analysis. In this article Klaipėda county has been chosen as an example territory to measure the peripherality phenomenon. Thus, in order to measure the peripherality the chosen indicators' values were compared with Lithuanian average and state's centres' values. The article stresses the most peripheral regions in Klaipėda county which needs the governance attention and also the strongest one that leads all the county. The article finds out that the cooperation question is essential for both – county's peripheries and centres – as it provides possibility to stay stable or even endows a potential to grow. [text from author]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics