Papilės istorija nuo XIII iki XVI amžiaus

LTPapilės pradžia istoriografijoje siejama su 1253 04 05 dokumentu, kuriuo Kuršo vyskupas Henrikas Liuksemburgietis su didžiojo magistro Livonijoje vietininku Eberhardu Zeinu pasidalijo Kuršo žemes – Ceklį, Duvzarę, Mėguvą, Pilsotą – ir žemę, esančią tarp Skrundos ir Žiemgalos. Ceklio žemėje minima vietovė Pylene tradiciškai siejama su Papile. Papilė VI–XII a. priklausė pietvakariniam žiemgalių arealui. Papilė priskirtina arba dalybų aktuose minimai teritorijai „tarp Skrundos ir Žiemgalos“, apėmusiai dalį dešiniojo Ventos upės kranto, kur galėjo mišriai gyventi tiek kuršiai, tiek žiemgaliai, arba pietinei, tuo metu jau sužemaitėjusiai Žiemgalos daliai. XIV a. Papilė jau buvo viena Šiaurės Žemaitijos gynybinių pilių. Greičiausiai XV a. II pusėje Papilė buvo priskirta Luokės parapinei bažnyčiai. Išlikusioje 1493 m. privilegijoje kalbama apie Papilės dvarą „su šeimynomis ir visais valstiečiais". Jokie dokumentai nepatvirtina, kad čia 1493 m. karalius Jonas Albrechtas fundavo bažnyčią ar kad Papilė buvo valsčiaus centras. XVI a. buvo ypač reikšmingas Papilės istorijai. 1582 m. Steponas Batoras Luokę ir Papilę priskyrė Varnių katedrinės bažnyčios vikariatui. Tuo metu greičiausiai pastatyta Papilės bažnyčia. Pirmą kartą ji minima 1613 m. Žemaičių vyskupystės bažnyčių sąraše. XVI a. pab. jau galima kalbėti apie Papilės miestelį. XVII a. I pusės Papilės valsčiaus inventoriai pateikia ikivalakinį Papilės vaizdą. Papilės miestelį sudarė 4 pagrindinės gatvės, jo administraciniu centru buvo vyskupo dvaras, 1637 m. Valakų reformos metu perkeltas arčiau prie upės už bažnyčios. Vyskupo dvaras, bažnyčia, turgaus aikštė ir gausybė karčemų – pagrindiniai miestelėnų traukos centrai. 1637 m. Papilėje buvo pastatyta ir pirmoji mokykla, vaikus mokė vyskupo paskirtas bakalauras.Reikšminiai žodžiai: Ceklio žemė; Ceklis; Kryžiau karai; Kuršas; Kuršas, Papilės pilis, Žemaitija, Žiemgala, Livonijos ordinas, Žemaitijos vyskupija, parapinė bažnyčia; Lietuvos-Livonijos pasienis; Livonija (Livonia); Livonijos ordinas; Lokalinė istorija; Papilė; 12 amžius; 13 amžius; 14 amžius; 15 amžius; 16 amžius; Žemaitija (Samogitia); Žemaičių vyskupija; Žiemgala; Ceklis; Ceklis region; Crusades; Curonia, Papilė fortress, Samogitia, Semigallia, Livonian order, diocese of Samogitia, parish church; Lithuania; Local History; Papilė; Samogitia; Semigalia; The 13th-16th centuries; The Curonian lands; The Lithuanian-Livonian Border; The Livonian Order; Žemaičiai diocese.

ENPapilė's written history traditionally begins since the treaty of division of the land Curonia on April 5, 1253. The bishop of Curonia and the master of the Prussian Order divided Curonian lands: Ceclis, Duvzarė, Mėguva, Pilsotas and the land between Skrunda and Semigallia. Pylenc in Ceclis land usually is linked with Papilė. However, historians and linguists doubt of this version. Linguistic and archaeological investigations show that Papilė belonged to the area of the southern Semigallians during the 6th-12th c. The land of Ceclis belonged to the Curonians. From the 12th c. the process of their assimilation by the Samogitians began. It seems Papilė could be attached to the land between Skrunda and Semigallia. However, the written sources are too poor to confirm or to deny this version. In the 14th c. Papilė was one of the fortresses on the Lithuanian-Livonian border. The Livonian knights attacked it twice: in 1339 and in 1359. As many other fortresses alike after the devastations Papilė was not rebuilt. In the second part of the 15th c. the estate of Papilė was attached to Luokė parish church. From the end of the 16th c. it belonged to the manor of the bishop of Žemaitija. Probably at that time the church of Papilė was erected, later, the first school was built. Papilė was granted the status of a little town. [text from author]