Tautinių santykių Rytų ir Vakarų Prūsijoje problema vokiečių istoriografijoje

LTStraipsnyje apžvelgiama vokiečių moderniųjų laikų istoriografija apie Rytų ir Vakarų Prūsiją stengiantis pateikti svarbiausius jos raidos momentus. Siekiama atsakyti į klausimą, kokie „išoriniai“, politiniai arba „gyvenimiškos praktikos“ diktuojami veiksniai darė poveikį istoriografijai Vokietijoje ir koks šių veiksnių vaidmuo bendrame istorijos mokslo vystymosi kontekste. Nepaisant visų pastangų istorinius vertinimus padaryti nepriklausomus, pasirodo, kad juos nuolat veikia išoriniai veiksniai. Dažnai istoriniuose svarstymuose iškyla klausimas istorinių teisių, kuriomis siekiama pagrįsti esamą padėtį arba įrodyti, kad tokia padėtis istoriškai nėra pagrįsta. Istorijos traktavimas, kad vieno ar kito regiono istorija atrodytų nacionalinės istorijos dalimi, turėjo stiprinti nacionalinius identitetus, įtvirtinti savimonę dėl vieno ar kito regiono priklausomybės konkrečiai tautinei bendrijai. Kalbant apie Rytų ir Vakarų Prūsiją, šie samprotavimai taikytini ne vien vokiečiams, bet ir lenkams ir lietuviams. Taigi paraleliai egzistuoja keli šio regiono istorijos supratimai: vokiškasis, traktuojantis Rytų ir Vakarų Prūsiją kaip vokiečių kultūros poveikio sritį, analogiškai šio krašto istoriją tik iš lenkiškos perspektyvos mato lenkų istoriografija, tuo tarpu lietuviai Rytprūsiuose mato lietuvišką sritį nuo pat jos susiformavimo pradžios. Galima konstatuoti, kad istoriografija siekia politinių tikslų. Pagrindinis motyvas yra teritorinės pretenzijos, o joms pagrįsti, aišku, neblogai tinka nuorodos į senuosius autoritetus. Tačiau nepaisant to, reikia atkreipti dėmesį į besiskiriančius politinių funkcijų argumentus ir jų poveikį istoriografijai.Reikšminiai žodžiai: Europinis kontekstas; Historiografija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Modernioji istoriografija; Regioninė historiografija; Rytų Prūsija [East Prussia]; Tautiniai santykiai; Vakarų Prūsija; Vokietija (Germany); East Prussia; European context; Germany; Germany,; Historiography; Lithuania; Modern historiography; National relations; Polish; Prussia; Regional historiography; West Prussia.

ENThe article reviews the German modern historiography about Eastern and Western Prussia trying to present the key moments in its development. It seeks to answer the question as to what “external”, political or “practical” factors influenced the German historiography and the role these factors had in the common context of the development of the science of history. Despite all the efforts to assure independent evaluations, it seemed that they were always influenced by external factors. Usually, historical contemplations raise the issue of historical rights, which are used to justify the current situation or to prove that such a situation has not been justified historically. The approach that history of one or another region was part of the national history had to strengthen national identities, establish self-conscious with regard to the belonging of one or another region to a specific national community. As far as Eastern and Western Prussia is concerned, these contemplations are applicable not only to Germans, but also to Poles and Lithuanians. Therefore, several perceptions of the history of this region exist: the German perception of Eastern and Western Prussia being an area of German cultural impact, the Polish perception of the Polish historiography from the Polish perspective. Lithuanians see Eastern Prussia as a Lithuanian area from the very beginning of its existence. It could be stated that historiography seeks political goals. The key motive is territorial claims.