Klaipėdos uostas XVII-XVIII a.

LTKlaipėdos uosto gamtinės sąlygos buvo puikios. Uostas įkurtas Kuršių įlankos žiotyse, prie Danės upės, netoli nuo vienintelio priėjimo prie jūros — Klaipėdos gilumos. Klaipėdos giluma puiki navigacijai: ji buvo nuo 60 iki 100 rykščių pločio, ilgis – pusė mylios, gylis – 15–16 pėdų. Uostas tiko laivybai, techninė struktūra gerai išvystyta. Per ją lengvai galėjo įplaukti laivai su 300 laštų kroviniu. Kaip jūrų uostas Klaipėda tam tikrą vaidmenį pradėjo vaidinti tik nuo XVI amžiaus antrojo dešimtmečio. Tačiau ir toliau ji liko Karaliaučiaus šešėlyje, kuris visokiais būdais siekė perimti šio uosto jūrų kelius. Tam tikras permainas tuo laikotarpiu lėmė 1657 metų privilegija, užtikrinusi Klaipėdos pirkliams visišką jūrų prekybos laivę. Šio straipsnio pagrindinis šaltinis yra 1644–1722 metų Klaipėdos muitų knygos, saugomos Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve. Tiriamuoju periodu Klaipėdos laivyboje dominavo nedideli (iki 30 laštų) laivai iš Baltijos uostų. Laivų judėjimas buvo nedidelis, per metus atplaukdavo vidutiniškai 32 laivai, kurių tonažas buvo apie 1020 laštų. Prekių mainus daugiausia vykdė laivai iš kitų uostų. Eksportas iš Klaipėdos buvo pakankamai vienpusis. Dominavo linai, linų ir kanapių sėmenys (60–90% eksporto). Importas buvo orientuotas į prabangos ir plataus vartojimo prekes. Pagrindinę importo dalį sudarė druska, po to – kolonijinės prekės, iš jų – didelis kiekis tabako bei gėrimų. Įsivyravus santykinei politinei ramybei jūrose daugiausia prekybinių sandėrių su Klaipėda sudarydavo Vakarų Europos uostai.Reikšminiai žodžiai: Aivai, Vakarų Europos uostai, Baltijos regionas, Gdanskas, Amsterdamas l; Klaipėdos uostas; Lietuvos istorija; History of Lithuania; KIaipėda port, ships, West European ports, Baltic region, Gdansk, Amsterdam; Port of Klaipėda (Memel).

ENThe natural conditions of Klaipėda port were perfect. The port was established in the mouth of the Curonian Bay, at the River Danė, not far from the only access to the sea, i.e. Klaipėda depth. Klaipėda depth was perfect for navigation: its width was from 60 to 100 rods, length – half a mile, and depth – 15–16 feet. The port was suitable for navigation, and the technical structure was well developed. Ships with the cargo weighting 300 lasts could easily sail into the port. Being a seaport, Klaipėda assumed a certain role only from the second decade of the 16th c. However, it remained in the background of Königsberg, which tried to take over the sea ways of this port by all possible means. Certain changes at that period were determined by the 1657 privilege which ensured total freedom of seaborne trade to Klaipėda merchants. The main source of this paper is Klaipėda’s customs duty books of 1644–1722, kept in the Secret State Archive of Prussian Cultural Heritage. During the given period, small ships (up to 30 lasts) from Baltic ports dominated in Klaipėda’s navigation. Ship traffic was light; 32 ships on average arrived annually, and their tonnage was about 1020 lasts. Ships from other ports mainly conducted commodity exchange. Exports from Klaipėda were rather one-sided. Flax, linseed and cannabis seed prevailed (60–90% of exports). Imports were orientated to luxury and consumer goods. Salt constituted the major share of imports, followed by colonial commodities, including large quantities of tobacco and drinks. After the relative political calmness at sea settled, Western European ports concluded the majority of trade transactions with Klaipėda.