Lietuvių ir švedų etnokultūriniai ryšiai bei tautosakinės paralelės

LTStraipsnio objektas – pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstos152 švedų liaudies pasakos ir sakmės (af Klintberg, B. (1987), Svenska folksagner. Great Britain. Ambrius, J.(1999), Salsamheter I Sodra Sverige. Great Britain. Gustavsson, P. (1990), Saga och sagen i sunnerbo. Kartą buvo…(1992). Falun (Švedija), bei atitinkami lietuvių liaudies pasakų ir sakmių pavyzdžiai. Ryškinant paraleles tarp lietuvių ir švedų pasakų bei sakmių veikėjų, pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į jų vardų (pavadinimų) atitikmenis, funkcijas bei pasakojimo stilistiką. Ryškiausi švedų gyvulinių pasakų veikėjai yra lapinas Mikaelis ir lokys. Funkciniu požiūriu jie mažai kuo skiriasi nuo lietuviškų pasakų lapės ir meškos. Tačiau švedų pasakų apie lapiną Mikaelį susiformavimui didesnę įtaką turėjo viduramžių gyvulių epas. Švediškuose variantuose tekstas aiškiai paveiktas literatūros, o tai visai nebūdinga lietuvių gyvulinėms pasakoms. Dalis švedų gyvulinių pasakų artimos etiologinėms sakmėms, lietuviškieji pasakų variantai niekada nėra etiologiniai aiškinimai, tam skirtas kitas žanras – etiologinės sakmės. Išverstose švedų sakmėse maždaug pusė mitinių būtybių turi atitikmenis lietuvių sakmėse, o pusė – neturi. Toks skirstymas yra gana sąlygiškas. Pavyzdžiui, Odenas – antgamtinis miško dvasių medžiotojas būdingas ne tik švedams. Jo medžioklė – bendras germanų motyvas, susijęs su mitologiniais siužetais. Lietuvių sakmėse tiesioginio atitikmens Odinui nėra, bet jis turi panašumų su Perkūnu. Lietuvių ir švedų sakmių būtybės, daugeliu atvejų, yra tapačios, tačiau nemaža dalis švedų mitinių būtybių pasižymi išskaidytomis, siauresnėmis funkcijomis, lietuviškosios yra labiau apibendrintos. [Iš leidinio]

ENThe object of the article is 152 Swedish folk tales and stories, first time translated into Lithuanian (aft Klintberg, B. (1987), Svenska folksagner. Great Britain. Ambrius, J.(1999), Salsamheter I Sodra Sverige. Great Britain. Gustavsson, P. (1990), Falun (Sweden) and the examples of Lithuanian folk tales and stories. Highlighting the parallels between Lithuanian and Swedish characters of the tales and stories, the attention has been focused on the equivalents of their names (titles), functions and the style of the story. The most important characters in the Swedish animal tales are Michael the Fox and a bear. Functionally they do not differ much from the fox and bear in Lithuanian tales. However, the formation of the Swedish tales about Michael the Fox has been influenced by the animal epos, which existed in the Middle Ages. Swedish tales are based on the literature, but this is absolutely unrepresentative for Lithuanian animal tales. The part of the Swedish animal tales is close to the ethnological stories. However, Lithuanian animal tales can not be explained ethnologically. Nearly half of translated Swedish myths have equivalents in Lithuanian stories and another half does not. Such difference is quite conditional. For example, Oden, the supernatural hunter of the forest spirits is typical not only in Sweden. His hunting is the common motive with Teutons, associated with mythological plots. Oden does not have equivalents in Lithuanian stories but it has similarities with Perkūnas (Thunder). Lithuanian and Swedish mythological creatures are similar in many aspects, but a lot of Swedish characters have narrowed functions. Lithuanian creatures are the more generalized.