Filosofijos tekstai lituanistiniu aspektu
LTStraipsnyje nagrinėjami filosofijos tekstų lituanistiniai aspektai. Teigiama, kad kalba ir mąstymas – neatsiejami. Kiekvienas mąstytojas esąs ir vertėjas, įtraukiantis verstines sąvokas. Autoriaus manymu, vertiniai pagrindžiami tik vertimo kontekste. Kilus vertinių konfliktui, laimi ne tiksliausi, bet iškiliausių vertėjų siūlomi vertiniai. Pasak autoriaus, tikslus filosofijos tekstų vertimas ne tik neįmanomas dėl skirtingų tautų nevienodo matymo, bet ir žalingas, nes jis dažnai atitolina nuo originalo pažeisdamas vertėjo gimtosios kalbos hermeneutinę sanklodą. Straipsnyje nagrinėjamas filosofijos mokyklų klausimas. Teigiama, kad tokia mokykla galima tik esant iškiliems autoriams, kurie užima tarpinę padėtį tarp skirtingų mąstymų, matymų ir kalbėjimų. Lietuvos (lietuvių) filosofinio konteksto ignoravimas išreiškiąs ne tiek mokyklos stygių, kiek nevisavertiškumo kompleksą dėl gimtosios aplinkos, kurioje „niekas nevyksta“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Filosofijos mokykla; Iškilus autorius; Kalba ir mąstymas; Vertimai ir vertiniai; Language and thought; Philosophical school; Prominent author; Prominent author,; Translations and translated concepts.
ENThe article deals with the aspects of the Lithuanian language in philosophical texts. According to the author, the language and thought are inseparable. Every thinker is also a translator who introduces the translated concepts. According to the author, the translated concepts can be reasoned only in the context of translation. In the conflict of the translated concepts, the winners are the concepts suggested by the most prominent translators instead of the most exact concepts. According to the author, the exact philosophical translation is not only impossible because of different seeing of different nations but also harmful, distancing from the original by violating the hermeneutical harmony of the native language. The article deals with the question of philosophical schools. The author stresses that such a school is possible only having outstanding authors who take an intermediary position between different thinkings, seeings and speakings. The ignorance of the Lithuanian context expresses not as much the lack of the philosophical school as an inferiority complex because of the native environment where there is "not a stir". [From the publication]
- Ar vertimas - kūrybos industrijų veikla? : M. Heideggerio vertimo atvejis / Tomas Kačerauskas. Santalka: filosofija, komunikacija. 2011, t. 19, Nr. 2, p. 98-107.
- Filosofija Lietuvoje po 1989 : ką apie tai byloja lietuviški akademiniai žurnalai? / Aldis Gedutis. Problemos. 2010, t. 78, p. 7-21.
- Hermeneutinės filosofijos studijos / Arūnas Sverdiolas. Vilnius : Strofa, 2002-2003. 2 kn. (391, 303 p.).
- Judith Butler lietuviškai: vargas dėl vertimo / Nida Vasiliauskaitė. Filosofija. Sociologija. 2020, t. 31, Nr. 3, p. 250-260.
- Medžioklės diskursas baroko kultūroje: fenomenologinis žvilgsnis ir jo dekonstrukcija / Vaiva Klajumaitė. Filosofija. Sociologija. 2016, t. 27, Nr. 1, p. 70-78.
