Lithuanian paganism: a "native" critique

LTKalbėdama apie lietuvių pagonybę, šiame straipsnyje remiuosi dviem „vietiniais“ požiūriais: lietuvės, pabandžiusios suprasti lietuvių amžiais praktikuotą religiją, požiūrį derinsiu su Šiaurės Amerikos indėnų kultūros ir dvasingumo praktikos supratimu antropologijoje. Lietuvių pagonybę pabandžiau suprasti per Amerikos indėnų studijų ir patirties prizmę. Pagonybės tyrinėjimuose siūlau pereiti nuo išnykimo prie išlikimo, nuo pertrūkio į tęstinumą, nuo statiškumo prie kultūros reiškinių dinamikos suvokimo. Taip pat straipsnyje iškėliau šaltinių, kuriais remiasi pagonybės studijos, problemą. Produktyvus kultūros antropologų, etnomuzikologų, istorikų ir archeologų bendradarbiavimas padėtų atrasti naujų šaltinių, metodologijos ir teorijų pritaikymo būdų. Būtina panaudoti lauko tyrimus, ypač kokybinius, kad galima būtų suprasti pačių žmonių požiūrius ir jų kultūrinių reiškinių suvokimą, taip pat ir tokio suvokimo kontekstą. Labai svarbu, kad Baltų studijų mokykla vykdytų mokslinius tyrimus be išankstinių nusistatymų, eksperimentuotų su įvairiomis teorijomis ir metodologijomis, mokytųsi iš kitų etnografinių pavyzdžių ir pritaikytų kitų tautų patirtį unikalios baltiškos situacijos interpretavimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltiškoji; Baltiškoji kultūra; Dvasingumas; Indėnai; Kultūra; Kultūrinių reiškinių suvokimas; Lietuvių pagonybė; Senųjų tikėjimų sistema; Sociokultūrinė antropologija; Šiaurės Amerikos; Šiaurės Amerikos indėnai; Baltic cultures; Belief systems; Cultural phenomenon; Lithuanian paganism; Native American Indians; Socio-cultural anthropology; Spirituality.

ENIn this article I will use my experience with Native American cultures and religions to offer an alternative perspective on Lithuanian paganism. I will compare the definitions, methodology, and politics in the studies of indigenous Baltic and Native American religions, or spirituality and belief systems. In order to understand the situation of Lithuanian paganism, I employ two perspectives: a viewpoint of a "native" Lithuanian combined with the anthropology of "Native" North America. I also argued for the need of interdisciplinary perspectives on a cultural phenomenon. Collaboration of cultural anthropologists, ethnomusicologists, social scientists, historians, and archaeologists would provide the richness of sources, methodologies, and theoretical perspectives on Lithuanian paganism. I also emphasized the need for more fieldwork, especially qualitative, in order to include the indigenous views, stories and contexts. It is also paramount that the scholars of Baltic Studies as a new anthropological school remain open to their research outcome and experiment with various methodologies and perspectives, learn from other ethnographic examples and apply that experience to the unique local Baltic situation. [From the publication]