The Alchemy of cynicism: authority, power, and the post-Socialist state in Lithuania

LTStraipsnyje tyrinėjamas Kauno ir trijų kaimų gyventojų valstybės/valdžios suvokimas analizuojant požiūrius į autoritetą ir galią. Kaip ir sovietmečiu posovietinėje Lietuvoje žmonės jaučia neribojamą ir sau nepalankią galią, kuria disponuoja valdžios atstovai. Sunkiau gyvenantys kaimo ar miesto gyventojai jaučiasi likę nuošalyje nuo pinigų, teisių, privilegijų ir išteklių srautų. Sovietmečiu valstybė ir ją įasmeninanti valdžia galėjo būti suvokiama neigiamai dėl jos kišimosi į kasdienį ir socialinį gyvenimą. Nors antropologai kalba apie tokios valstybės suirimą, jos pasitraukimą iš žmogaus gyvenimo, tačiau, kaip teigiama šiame straipsnyje, valstybe ir valdžia tebeįvardijama daugybė kasdienių situacijų. Valstybė suvokiama per naujas švietimo, žemės ūkio, medicinos ir kitas reformas. Valdžios ir valstybės įsivaizdavimas yra būtent naujų posovietinių subjekto – valstybės/valdžios santykio – formų artikuliacija. Įvardydamas šį santykį žmogus bando suprasti galias ir autoritetų hierarchijas, bandydamas daryti įtaką per protesto akcijas, balsavimą ir pan., jis siekia palenkti autoritetus ir jų galias į savo pusę. Straipsnyje teigiama, jog cinizmas yra pagrindinė „struktūrinė jausena“, apibendrinanti valdžios/valstybės suvokimą. Jį išreiškia negatyvumas, nuotolis, ironija, o ne aktyvus pasipriešinimas. Cinizmas atsiranda kritikuojant valdžios atstovus kaip siekiančius naudos tik sau, nemoralius, neteisingus, todėl nepatikimus. Jis identifikuojamas ne tik kaimo ar miesto žmogaus dialoguose, bet ir žiniasklaidoje, politinėje ir filosofinėje mintyje.Cinizmą sąlygoja įvairūs kontekstai: valdžios galios patirtis kaip nekintančios, nenuspėjamos, bauginančios, kuri apibrėžė subjekto ir autoriteto santykį sovietmečiu ir bent iš dalies apibrėžia dabar; tikėjimas tokiomis vertybėmis kaip lygybė ir lojalumas kolektyvui, kuris nebėra socialinio gyvenimo norma kaip buvo sovietmečiu; dažnai nesuvokiamu posovietinės gerovės pasiskirstymu ir patiriama marginalizacija. Ciniškas, manipuliuojantis ir moralizuojantis žmogus yra ir globalus pasaulio pilietis, kadangi jis kalba diskursu, atpažįstamu Pakistane, Čilėje, Turkijoje ar Rusijoje. Straipsnis remiasi antropologiniais tyrimais, atliktais 2003–2004 metais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autoritetas; Cinizmas; Galia; Posocialistinė Lietuva; Sociokultūrinė antropologija; Valdžia; Valstybė; Authority; Cynicism; Post-Soviet Lithuania; Power; Socio-cultural anthropology; State.

ENI explore the state's presence by looking at people's understanding/experience of authority and power. I argue that 'cynicism' is the common structure of feeling embedded in perceptions and experiences of the state. It entails negativity, distance, and irony, rather than resistance towards the state. Cynicism has an effect on the lives people live and the communication they carry out with the 'state' whether in everyday conversations or at elections. Cynicism encapsulates criticism of the state officials, seeing them as self-interested, immoral, and unjust. It also manifests distrust of authorities and difference between the people and the power elites. Cynicism derives from various contexts: the experience of power as omnipresent, immutable, and threatening prevalent in the socialist period, beliefs in equality and loyalty to a collective which no longer inform social relations, mysterious post-socialist circulations of wealth from which people feel completely or partly excluded, experience of destatization and subalternity. This article rests on the research conducted in three village communities and the cities of Vilnius and Kaunas in 2003-2004. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology