Seeing "region" from inside: the case of participation at the international project "Public understanding of genetics"

LTAtlikti etnografini tyrimą reiškia tyrinėti tai, kas yra fiksuotina geografiškai lokalizuotoje konkrečioje vietovėje – kaime, mieste, šalyje ar regione. Žemėlapis yra pirmasis etnografo atributas. Tačiau kiekvieną kartą, kai mes, etnografai, pasiimame žemėlapį ir renkamės vietovę savo tyrimams, mūsų vaizduotėje ji iškyla užpildyta jau esančiais istoriniais, politiniais ir kultūriniais vaizdiniais. Atrodo, kad ši vieta turi savąją tapatybę a priori. Kita vertus, bet kuris etnografinis lauko tyrimas pateikia naujos medžiagos ir žinių apie vietovę, taip papildydamas bei patikslindamas jau gyvuojančius stereotipinius įvaizdžius. Šio straipsnio tikslas yra aptarti, kaip tyrimo vietovė yra įprasminama siejant ją su geografiniu, politiniu, istoriniu, kultūriniu kontekstu ir kokį vaidmenį čia vaidina etnografiniai tyrimai, pateikdami naujas žinias apie ją. Čia yra ypač svarbus požiūris į regioną kaip į tam tikrą diskursą. Empirinis straipsnio pagrindas yra asmeninė patirtis dalyvaujant tarptautiniame tarpkultūriniame ir etnografiniame Europos Sąjungos projekte „Viešasis genetikos supratimas“. Straipsnis pagrįstas teorine prielaida, kad regionas yra sutartinė kategorija. Gali pasirodyti, kad jo samprata yra visų pirma vienareikšmiškai susijusi su geografiniu vietovės apibūdinimu, tačiau konkrečiu atveju pažvelgus iš arčiau matyti, kad regiono geografinės ribos dažnai yra neryškios, o jo tapatybę nustatantys kriterijai įvairūs.Straipsnyje siekiama parodyti, kaip tarptautinio projekto kontekste atliktas etnografinis lauko tyrimas ir jo pristatymas darbiniuose seminaruose bei ataskaitose keitė tyrimo pradžioje suformuluotus vaizdinius apie Lietuvą. Individualiu autorės suvokimu anksčiau apibūdinta kaip šalis ir vieta, esanti sovietinėje ir posovietinėje erdvėje, besidriekiančioje nuo Europos iki Azijos, Lietuvos samprata pamažu tapo šalies, turinčios sudėtingesnę istoriją, vertybes ir moralines nuostatas, įvaizdžiu. Jos istorinė ir kultūrinė erdvė kartais nusidriekdavo netgi toliau nei sovietinis diskursas. Straipsnyje pabrėžiama, kad tokiam vietos vaizdinių keitimuisi lemiamą įtaką turėjo tyrinėjama tema – giminystė. Būtent ji iškėlė tuos klausimus, į kuriuos neįmanoma buvo atsakyti ieškant sąsajų su sovietiniu ir posovietiniu gyvensenos pobūdžiu bei konkrečiais jo apraiškų atvejais. Be to, giminystės tema šiame tarpkultūriniame tyrime tarsi užmezgė „dialogą“ tarp Lietuvos lauko tyrimuose dalyvavusių mažo Kuršėnų miestelio pateikėjų ir kitų tarptautiniame projekte dalyvavusių šalių gyventojų, Šiame projekte paaiškėjo požiūrių skirtumai ir panašumai, ne visada paaiškinami sovietine patirtimi. Svarbu, kad giminystės tema, laikoma fundamentalia antropologijos mokslo sritimi, tapo reikšmingu veiksniu, suardžiusiu stereotipinę Lietuvos sampratą. Ji atvėrė galimybes naujų vaizdinių apie mūsų šalį formavimuisi ir jų plėtrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antropologija; Antropologinės giminystės teorija; Etnografiniai lauko tyrimai; Etnografiniai tyrimai; Giminystės samprata; Regionas; Regiono samprata; Anthropological interest in kinship; Anthropology; Definition of kinship; Definition of region; Ethnographic field-works; Region.

ENTo conduct an ethnographic research means to do a job of investigating something, which is always geographically located in a particular place: a village, a city, a country, or an area. A map is the first attribute of an ethnographer. But anytime we, as ethnographers, take the map and choose an ethnographic site to study it becomes immediately filled up in our imagination with the discourses already existing in historical, political, social, cultural, or local contexts. Then the question emerges about how does the view of a priori about the place come together with the 'practise' of fieldwork? The empirical ground of this article is my experience as of a researcher at the international EU project Public Understanding of Genetics: A Cross-Cultural and Ethnographic Study of the "New Genetics" and Social Identity (2002-2004). Thus in the article I would like to discuss the role of ethnographic research in the construction of images about the place. I would return to the initial idea that region is a conventional category. Place-names and maps like natural symbols crystallize and justify the essence of its identity. [From the publication]