Epistolinių tekstų leidimas Lietuvoje: teorija ir praktika : Juozo Tumo-Vaižganto atvejis

LTStraipsnyje kalbama apie laiškų publikacijų rengimo principus, pavyzdžius pasitelkiant iš epistolinių tekstų leidimų lietuvių Iiteratūrologijos tradicijoje. Apie epistolikos leidimus svarstoma bendrame tekstologinių problemų lauke; remiantis kelių laikotarpių lietuvių literatūros pavyzdžiais aptariamos būdingos tekstologinės praktikos. Kadangi svarbiu epistolinio žanro produkuotoju laikomas Juozas Tumas – Vaižgantas, autorė stengiasi plačiau apžvelgti būtent Vaižganto korespondencijos korpusą, neišleidžiant iš akių ir kitų epochai aktualių laiškų rašytojų. Pažymima, kad laiškai tekstologus dažnai domina kaip literatūros kūrinio istorijos pasakotojai ar kaip literatūros lauke vykstančių procesų liudytojai, epistoliniai tekstai fiksuoja ir rankraščių keliones po redakcijas , jais remiantis kartais nustatomos kūrinių rašymo stadijos, tačiau pabrėžiama, kad reikėtų aklai nepasikliauti laiškuose pateikiamais duomenimis kaip faktine informacija, nes laiškas nėra dokumentas, jame galimos sąmoningos apgavystės, rašančiojo „kaukės". Autorės nuomone, Vienas iš teisingiausių kelių lietuviškos epistolikos publikacijų kontekste būtų laiško dokumentiškumo ir literatūriškumo derinimas. Daroma išvada, kad Vaižganto - taip pat kaip ir daugelio kitų rašytojų - atveju ideali būtų galimybė paskelbti bent kelis esminius dialogų blokus (ne tik autoriaus laiškus) ir padaryti lengviau pasiekiamus tūkstančius jam adresuotų laiškų, mat vien „autoriniai" laiškų leidimai iš dalies prieštarauja epistolinio teksto specifikai.Reikšminiai žodžiai: Epistolinis tekstas; Epistolografija; Juozas Tumas-Vaižgantas; Laiškai; Publikacija Lietuvoje; Rašytojų laiškai; Tekstologija; Epistolary text; Epistolography; Juozas Tumas-Vaižgantas; Letter; Letters of Writers; Publication in Lithuania; Textual criticism.

ENThis article analyzes different forms of editing the letters of writers. Considering the variety of theoretical points of view, a brief survey of the widespread practices of publishing epistolary texts in Lithuania is done making use of various examples from the correspondences of Juozas Tumas-Vaižgantas. The conception of a letter influences the edition itself (do we include one side or both sides of a correspondence, how many letters, where are the boundaries of one letter, etc.). Most of the difficulties of editing letters arise due to the ambiguous nature of an epistolary text - do we consider it as a document or interpret it as a type of literary text? These differing concepts of the nature of a letter affect our selection of the type of edition (do we chose a scholarly or a popular edition, do we make corrections and modernize the spelling). While in Lithuania the lack of finances and limited public interest often result in one singular letter edition, the offer would be to combine the documentary and literary nature of an epistolary text. If one makes corrections, they should not be excessive, it should not be forgotten that a letter is a type of dialogue (so dialogical publications are to be desired) and the subjective decisions evaluating letters should not be made. So a possible way is to combine the documentary and scholarly publications also considering the digital letter editions. [text from author]