J. A. Pabrėžos geografijos vadovėlio terminai

LTSvariausias Jurgio Pabrėžos domėjimosi geografijos mokslu įrodymas yra jo žemaitiškai rašyta nedidelio formato (166 puslapių) penkių pasaulio dalių politinės ir fizinės geografijos rankraštinė knyga (parašyta po 1831 m.). Šią knygą visi tyrėjai sutaria laikyti vadovėliu, nes joje yra išdėstyti fizinės ir politinės geografijos pagrindai ir ji veikiausiai buvo skirta naudoti mokykloje. Pabrėžos geografijos vadovėlis, laikytinas pirmuoju lietuvišku geografijos vadovėliu, liko nespausdintas, tad mažai kam buvo prieinamas paskaityti. Juo pradėtas lietuviškos geografijos terminijos kūrimo darbas nebuvo perimtas vėlesnių autorių, net S. Daukantas, su kuriuo Pabrėža palaikė ryšius, nevartojo šių terminų. Kurdamas geografijos terminus, Pabrėža pakankamai proporcingai naudojo šiuolaikinės terminologijos skiriamus pagrindinius terminų šaltinius: gyvosios kalbos leksiką; žodžių darybos išgales; kitų kalbų leksiką. Sėkmingai terminizuota specialioji liaudies geografijos leksika; nemažai tarmės žodžių paversta terminais, perkėlus jų reikšmę pagal tam tikrą bruožą kuriai nors geografijos sąvokai pavadinti. Naujadarai dažniausiai kurti toms geografijos sąvokoms, kurioms ir vėliau buvo daromi lietuviški žodžiai (dydjuris, plg. vandenynas). Vienas kitas Pabrėžos sukurtas terminas (ognakalnis, plg. ugnikalnis) prilygo J . Jablonskio naujadarams, kurie dabar yra geografijos terminai. Skolintasi daugiausia tie terminai, kurie atspindi svetimų kraštų realijas ir rečiau vartojami, o iš kitų kalbų versti tie terminai, kurie geografijos moksle pakankamai dažni ir neturi atitikmenų žemaičių tarmėje.Reikšminiai žodžiai: Formation of terms; Geografijos terminai; Geografijos vadovėliai; J. A. Pabrėža (1771–1849); Neologizmai; Profesinė terminija; Skolinti terminai; Tarminė leksika; Terminologijos istorija; Borrowed terms; Dialectical lexis; Geographical manuals; Geographical terms; History of terminology; J. A. Pabrėža (1771–1849); Lithuanian; Neologisms; Professional terminology; Terminų daryba; Terms of geography.

ENThis article deals with the terminology of the first Lithuanian Geography textbook written by J.A. Pabrėža (1771-1849), a famous Samogitian naturalist and Franciscan Father. Pabrėža created terms by three means: 1) making terms out of folk lexis, 2) derivating neologisms, 3) borrowing terms (from other languages). Pabrėža used many words from his native dialect as terms of geography (kalns 'mountain', opy 'river', sala 'island'); created suitable terms of geography (darbiiby 'occupation', ognakalnis 'volcano', dydjuris 'ocean' etc.); borrowed terms to name various phenomena (geizer 'geyser') and used some caiques from Greek (žemiuraszts 'geography') and Polish (jurtarpis 'isthmus, neck'). The book was written in his native Northern Samogitian sub dialect of Kretinga after 1831 but was not published. [text from author]