The Evolvent of criteria for assessment of innovation expression in the state level

LTAutoriai iškėlė tikslą – panaudojant sisteminius (teorinius) bei empirinius metodus, susisteminti kriterijų išklotinę inovacijų raiškai šalyje nustatyti (Lietuvos atvejis). Tikslui pasiekti straipsnyje iškelti tokie uždaviniai: išryškinti pagrindinius egzistuojančius indeksus, kurie naudojami siekiant nustatyti inovacijų raiškos valstybėje ypatumus; susisteminti kiekybinių ir kokybinių kriterijų grupes bei atlikti empirinį tyrimą, kuris leistų patikrinti bei adaptuoti Lietuvai kriterijų išklotinę inovacijų raiškai nustatyti valstybės lygmeniu; pasiūlyti galimus kriterijų išklotinės inovacijų raiškai nustatyti taikymo metodus bei sritis. Analizei buvo pasirinkti pagrindiniai pasaulyje naudojami inovacijas nustatantys Lisabonos, Suminis inovatyvumo, Inovacijų Barometro bei Globalaus inovacijų indeksai. Išgrynintos pagrindinių indeksų tyrimo metodikos, kompleksiniai rodikliai, kurie dažniausiai pasikartoja ir yra svarbūs nustatant inovacijų kūrimą ir diegimą, taip pat inovacijų raišką šalies lygmeniu. Atrinktieji rodikliai buvo suskirstyti į 14 kiekybinių ir 11 kokybinių rodiklių. Iš jų išgrynintos ir nagrinėjimui parinktos 7 kiekybinių ir kokybinių rodiklių grupės Tai – ekonomikos poveikis, politinė padėtis, viešųjų įstaigų įtaka, sąlygos verslui, eksportas - importas, rinkos užimtumas, bendroji infrastruktūra, kompetencijos. Šias rodiklių grupes atspindi skirtingų kriterijų visuma: apskaičiuojama Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis naujoms informacinėms technologijoms, infliacijos lygis, tiesioginės užsienio investicijos šalyje, šalies investicijos užsienyje, nedarbo lygis, eksporto ir importo lygis, smulkaus ir vidutinio verslo situacija, užpatentuotų paslaugų ir produktų skaičius, aukštųjų mokyklų skaičius, turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą skaičius, investicijos į aukštąjį mokslą.Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į inovacijų raiškos šalyje nustatymo galimybes. Siekiant išgryninti dažniausiai pasikartojančias kriterijų grupes, susisteminti egzistuojantys inovacijų raiškos vertinimo indeksai. Galimybės suskirstytos į dvi specifines (kokybinių ir kiekybinių) kriterijų grupes. Kaip teorinio ir empirio tyrimo rezultatas, sudaryta ir pritaikyta Lietuvai kriterijų išklotinė inovacijų raiškai šalyje nustatyti. Pastebėta, kad inovacijų raiška Lietuvoje nustatoma tik pagal patentų registro bei eksporto statistikos duomenis. Pasaulyje taikomi indeksai netinkami, sudėtingi taikyti dėl greitai besikeičiančios metodologijos bei tyrimų rezultatų taikymo problemiškumo. Empirinis tyrimas taip pat leido išgryninti šešias jautriausias kriterijų grupes ir taip patobulinti teorinę kriterijų išklotinę. Straipsnyje taip pat pasiūlyti išklotinės naudojimo metodai bei sritys (susistemintas kriterijų išklotinės taikymo algoritmas). Teigiama, kad kriterijų išklotinės panaudojimo metodai tiesiogiai priklauso nuo inovacijų raiškos valstybės lygmeniu tyrimo tikslo (šis gali būti konstatuojamasis arba analitinis). Priklausomai tuo tikslo pobūdžio galima rinktis koncentruotą (mažai kriterijų apimantį) arba išplėstinį (daug kriterijų apimantį) tyrimo metodą. Pirmasis leis pateikti kiekybines išvadas, o antrasis – ir kiekybines, ir kokybines. Kriterijų išklotinės panaudojimo sritys – valstybės makroekonomika. Inovacijų raiška taip pat gali būti nustatyta ir atskiruose ekonomikos sektoriuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Inovacijų raiška; Nacionalinė inovacijų sistema; Kriterijai; Innovation expression; National innovation system; Criteria.

ENThe authors of this article raise the aim to use analytical (theoretical) as well as empirical methods to systematize the evolvent of criteria for the assessment of innovation expression in the state level as well as to present possible methods and areas of it’s application (Lithuania’s case). To achieve this aim free tasks were solved in the article: to highlight the main peculiarities of existing indexes for the assessment of innovation expression in the state level; to systematize the groups of quantitative and qualitative criteria as well as to perform empirical research in order to present the evolvent of criteria for the assessment of innovation expression in the state level; to provide the possible methods and areas of application of evolvent of criteria for the assessment of innovation expression in the state level. The essential result of the research was the classification of possible indexes for the assessment of innovation expression in the state level into two groups. Using the comparison method, all criteria were systematized into 14 quantitative and 11 qualitative criteria. As the consequence of selection of criteria the basic frequently recurrent groups where highlighted (human resource, innovators, economic effect, environment, investment for education, conditions for business provided by public institutions, general infrastructure, scientific output, knowledge creation, investor and creditor conditions, entrepreneurship). The empirical research enabled to specify and adapt for Lithuania the evolvent of criteria for the assessment of innovation expression in the state level. Finally the possible methods and areas of application of evolvent of criteria for the assessment of innovation expression in the state level were presented in the article. [From the publication]