Symbolic power: the future of nuclear energy in Lithuania

LTValstybėms, siekiančioms narystės Europos Sąjungoje (ES), politikos lygmeniu gali būti paprasta išsižadėti sovietinės praeities, bet daug sudėtingiau atsisakyti pramoninių sovietmečio technologijų. Šiandien daugelyje valstybių atsisakoma civilinės atominės pramonės. Tačiau kai kuriose posovietinėse šalyse toks sprendimas gali turėti rimtų neigiamų pasekmių, susijusių su posovietine ekonomine, socialine ir kultūrine transformacija. Ši problema aktuali Lietuvai, kurioje didžiąją dalį elektros energijos tiekia atominė energetika. Kelioms valstybėms stojant į ES buvo iškeltas reikalavimas uždaryti atominę elektrinę, tarp jų pateko ir Lietuva. Tarp kandidačių į narystę ES Lietuva yra labiausiai priklausoma nuo atominės energetikos. Minėtas ES reikalavimas šioje valstybėje itin nepopuliarus, nes uždarius elektrinę gali kilti sunkumų užtikrinti pastovų elektros tiekimą, bus prarasta darbo vietų. Straipsnyje analizuojama, kaip bėgant laikui kito Lietuvos visuomenės ir valstybės požiūris į atominę energetiką, kaip posovietinės transformacijos procesuose keitėsi simbolinė atominės energetikos reikšmė. Daug Lietuvos gyventojų tebemano, kad atominė energetika yra pažangos simbolis, todėl ES reikalavimas atrodo kaip pasikėsinimas į atgimusį tautinės savigarbos jausmą ir iš naujo atrastą suverenios tautos tapatumą. Visgi Lietuvos visuomenės požiūris į atominę energetiką keičiasi. Žinoma, tie, kuriuos Ignalinos atominės elektrinės uždarymas paveikė tiesiogiai, tebėra atominės energetikos šalininkai, tačiau bendrai nepritariančių atominei energetikai skaičius Lietuvos išaugo.Reikšminiai žodžiai: Branduolinis simbolizmas; Branduolinė energetika; Branduolinė energija; Tvari energetika; Viešoji nuomonė; Lithuania; Nuclear energy; Nuclear power; Nuclear symbolism; Public opinion; Sustainable energy.

ENThe states seeking membership of the European Union (EU) may find it easy to repudiate the Soviet past on the political level, yet it is more difficult to renounce the industrial Soviet technologies. Today many states renounce civil nuclear industry. However, in certain post-Soviet countries such a decision might have severe negative consequences related to post-Soviet economic, social and cultural transformation. This problem is relevant to Lithuania, which generates the major part of electricity by a nuclear power plant. When acceding to the EU, some states, including Lithuania, had to undertake a commitment to decommission nuclear power plants. Among candidate countries, Lithuania was mostly dependent on nuclear energy. The mentioned EU requirement is particularly unpopular in this state, because decommissioning of the nuclear power plant might cause difficulties in ensuring a steady supply of electricity and lead to job loss. The paper analyses how in the course of time the attitude of Lithuanian society and the government towards nuclear energy has changed and how the symbolical meaning of nuclear energy has shifted in the post-Soviet transformation processes. Many Lithuanian citizens still consider that nuclear energy is a symbol of progress; therefore, the EU requirement seems to be an attempt on the revived sense of national self-esteem and newly discovered identity of a sovereign nation. Nevertheless, the attitude of Lithuania’s society towards nuclear energy has been changing. Certainly, those people who were directly affected by the decommissioning of Ignalina Nuclear Power Plant are still the advocates of nuclear energy, yet the number of those who generally disapprove of nuclear energy has grown in Lithuania.