Language and education orientations in Lithuania: a cross-Baltic perspective post-EU accession

• Bulajeva, Tatjana
• Hogan-Brun, Gabrielle

LTRemiantis Europos Tarybos suformuluotais principais, Europos kalbų mokymo politika yra paremta individualios daugiakalbystės skatinimu. Straipsnyje pateikiama nauja kalbos politikų ir praktikų apžvalga Lietuvoje, ypatingą dėmesį kreipiant į paskutinius pokyčius nacionalinio ugdymo kontekste. Atsižvelgus į pastaruosius socialinius demografinius pokyčius trijose Baltijos respublikose, Lietuvoje Latvijoje ir Estijoje, straipsnyje analizuojamos ugdymo priemonės, pasirinktos skatinti tiek lietuvių, tiek kitas lokaliai naudojamas kalbas. Kaip parodė tyrimas, priemonių, skatinančių daugiakultūriškumą ir daugiakalbystę įgyvendinimas, patraukęs vietinės ugdymo politikos dėmesį tik pastaraisiais metais, gali būti politiškai jautrus anksčiau dominavusių tautinių mažumų (lenkų, rusų) akyse. Bendrai imant, Lietuvos teisė leidžia liberalų požiūrį į mokymą, jei užtikrinamos edukacinės priemonės, remiančios daugiakalbystę ir tuo pat metu skatinančios lygias galimybes lingvistinio integravimo pagalba. Pagal mokymo programas vaikams iš tautinių mažumų bendruomenių siūlomos tam tikros dvikalbio mokymo palaikymo formos. Tikslas yra padidinti tautinių mažumų skaičių aukštojo išsilavinimo institucijose, kurios mokoma išskirtinai valstybine kalba. Valstybinės kalbos yra mokoma visais lygiais neformaliajame ugdyme visose trijose respublikose. Baigiantieji turi laikyti kalbos egzaminą, kurio rezultatai liudija kalbos mokėjimo lygį ir leidžia siekti tolesnio išsilavinimo. Tuo paaiškinamas dvikalbystės tarp tautinių mažumų didėjimas.Reikšminiai žodžiai: Bilingvizmas, multikultūralizmas; Dvikalbystė/daugiakalbystė; Kalba ugdyme; Kalbos legitimizacija; Požiūriai į kalbą; Švietimo politika; Švietimo politika, kalbą reglamentuojanti teisė; Bilingualism/multilingualism; Education policy; Language attitudes; Language legislation; Language-in-education; Lithuania; Lithuania, bilingualism; Multilingualism.

ENThis paper presents an up-to-date overview of language policies and practices in Lithuania, paying particular attention to the latest developments that have taken place in national educational contexts. Against the background of recent sociodemographic changes in the three Baltic republics, Lithuania, Latvia and Estonia, it analyzes issues pertaining to educational measures chosen in support of both Lithuanian and other locally used languages. In tracing re-evolving individual multilingualisms amongst majority and minority populations around EU accession, it will be shown that these are symbolic of changing orientations, which are socially, politically and economically motivated. [text from author]

• Vadyba / Management
• Edukologija / Education