"Skambančių kaulų" motyvo apraiškos lietuvių tautosakoje

LTStraipsnio tikslas - paanalizuoti vieną tautosakos motyvą („Skambančių kaulų“), susijusį su pasakojamąja ir dainuojamąja tautosaka, taip pat su instrumentiniu bei choreografiniu folkloru. Atskleidžiant šio motyvo raiškos savitumus bei sąsajas minėtose folkloro srityse, bandoma plačiau panagrinėti muzikos instrumentų ryšį su apeigomis ir magija. Muzikos meno, taip pat muzikos instrumentų ištakos slypi apeigose, magiškuose ritualuose. Muzika - tarpininkas tarp žmonių ir dievų pasaulių, tarp mirusiųjų ir gyvųjų, - visa tai yra žinomos tiesos. Su kokiomis apeigomis sietini vieni, su kokiomis - kiti instrumentai, nagrinėtini ir perspektyvūs klausimai. Taigi straipsnyje norima vienu šūviu „nušauti du zuikius“: paanalizuoti vieną konkretų motyvą ir kartu panagrinėti muzikos (visų pirma muzikos instrumentų) ir magijos ryšius. Atkreipiamas dėmesys ir į kai kurių vaikų dainų (daugiausia vadinamųjų „oželio“ ciklo dainų) žanro problematiką. Tyrimo metodas - lyginamasis tipologinis. Lietuvių tautosakos kūriniai, turintys šį motyvą, lyginami su kaimynų ir genetiškai artimų tautų kūriniais. Nesant lietuviškos medžiagos apie apeigas bei ritualus, pasitelkiama analogiška medžiaga iš primityviųjų tautų apeigų aprašų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dainuojamieji intarpai; Dionisijos; Magija; Magiškieji muzikos instrumentai; Oželio ciklo dainos; Ožio aukojimas; Pasaka-daina; Skambančių kaulų motyvas; Tautosaka; Dionysiacs; Folklore; Hegoat sacrifice; Lithuania; Magic; Magic musical instruments; Songs of the little billy-goat cycle; Sounding bones motif; Sung insertions; Tale-songs.

ENThe paper draws on two works containing the "sounding bones" motif and widely spread in Lithuania. These are a tail-song (AT 780) and the children's song "Eik, oželi, vandenio" ("Groty go and fetch us water"). The tail-song is known throughout Europe, whereas the song "Eik, oželi, vandenio" seems to be purely Lithuanian. The latter is ascribed to children's songs, however, the author argues that it might be a ritual song. One of its actors is a huge billy-goat resembling the Lithuanian god Perkūnas. Alongside him and people, also a wolf participates in the events. Perhaps this was the reason for ascribing the song to children's ones and to place it in a particular group of songs about animals. Both works tell a story of making a miraculous (magic) musical instrument. Magical musical instruments may be characterized depending on their origin or purpose: special myths, legends, ballads, songs, tales can be created about them (thus giving a sense to them) or they are used in various important rites. As magic should also be considered instruments to which various prohibitions, taboos, etc. are applied. They are connected also with mysterious actions (peculiarities of production, reviving, sanctification, preservation, etc.). Thus, a side-topic of the current work is magic musical instruments themselves. In the first work under analysis the following instruments are mentioned: a violin, a reed-pipe, a small trumpet and kanklės, while in the second we find mention kanklės, a violin, a small clatter-box, a rattle-box, a trumpet, cymbals.As in the second work under analysis mention is made of animals, the second side-topic of the present paper is these animals and analysis of their relations. Similar works dealing with the billy-goat are discussed and compared one to another and to analogous works of genetically related neighbouring people. The paper presents a connection of these animals with gods and mythological characters of the Lithuanians and of other nations. [From the publication]