Muzikos specifikos samprata lietuvių muzikos kontekste

LTSupratimas apie muzikos specifiką, t. y. kas yra jos būdingosios savybės, o kas pasiskolinta iš kitų meno bei mokslo sričių, yra itin problemiškas ir nuolat kintantis. Būdamas esminiu muzikos estetikos objektu šis supratimas patyrė įvairių transformacijų ir modifikacijų. Muzikos specifikos sampratą aktyviai veikė bendrasis epochos dvasinis turinys, muzikai priskiriamos funkcijos bei siekiai. Istorijos tėkmėje, stebint kai kurių idėjų nuolatinį atgimimą, išsikristalizavo kelios muzikos specifikos supratimo tendencijos. Muzikologijoje jos dažniausiai gyvavo greta tuo pačiu metu, tačiau priklausomai nuo įvairių socialinių, kultūrinių veiksnių istorijoje akivaizdūs šių tendencijų vyravimo periodai. Žvelgiant į Europos muzikos istorijoje gyvavusius ir tebeegzistuojančius požiūrius į muzikos specifiką, išryškėja trys pagrindinės muzikos prigimties bei paskirties aiškinimo tendencijos: kosmologinė, mimetinė ir formalistinė. Straipsnyje nagrinėjama muzikos specifikos samprata, pateikiamos pagrindinės šios sampratos tendencijos, sklaida lietuvių muzikos kontekste. Straipsnio tikslas yra pabandyti atsakyti į vieną iš esminių muzikos estetikos klausimų: kas yra muzika lietuvių muzikų sąmonėje. Atsigręžiant į Europos kultūroje per daugelį amžių susiklosčiusias, bet vis dar gyvybingas ir nuolatinės transformacijos procese tebeesančias muzikos meno sampratos tradicijas, siekiama aptarti šį klausimą tyrimo objektu pasirenkant XX a. lietuvių muzikų mintis bei kūrybą, detaliau panagrinėti muzikos specifikos supratimo klausimus spaudoje paliečiančias muzikologų diskusijas.Reikšminiai žodžiai: Formalizmas; Kosmologiškumas; Lietuvių muzika; Mimetiškumas; Muzikos estetika; Muzikos specifika; Cosmology; Formalism; Lithuanian music; Mimeticity; Music aesthetics; Music specifics.

ENUnderstanding music specifics, i.e. what is characteristic and what has been borrowed from other art and science areas, is particularly problematic and ever changing. Being the essential object of musical aesthetics, this understanding experienced various transformations and modifications. The concept of musical specifics was actively affected by the overall spiritual content of the epoch, functions attributed to music and objectives. In history, while observing constant rebirth of certain ideas, several tendencies of understanding musical specifics crystallised. In musicology they mainly existed simultaneously; however, the periods of prevalence of these tendencies depending on various social and cultural factors are evident in history. With regard to the approaches to musical specifics, which existed and still exist in European musical history, there are three main tendencies of interpretation of musical nature and purpose: cosmological, mimetic, and formalist. The paper examines the concept of musical specifics and presents the main tendencies of this concept and spread in the Lithuanian musical context. The paper aims to try to answer one of the essential questions of musical aesthetics: What is music in Lithuanian musicians’ consciousness? In view of the traditions of the concept of musical art, which were formed in European culture over centuries, but which are still lively and undergoing constant transformation, the paper aims to discuss this question by choosing the 20th c. Lithuanian musicians’ thoughts and works as the research object, and to examine discussions of musicologists in the press on the issues of understanding music specifics in greater detail.