Measurement of entrepreneurship macro surrounding advantages : country’s economic competitiveness approach

LTŠio darbo tikslas – parengti verslininkystės makroaplinkos palankumą lemiančių makroveiksnių visumos vertinimo konceptą, atsižvelgiant į jų hierarchiją. Tyrimo metodai – sisteminė mokslo darbų analizė ir apibendrinimas, daugiakriterio vertinimo metodų taikymas įvertinant ekonominio konkurencingumo determinantus. Koncepcija remiasi šiomis esminėmis nuostatomis: požiūriu į ekonominį konkurencingumą, kaip į daugelio dimensijų kategoriją, kurią lemia konkurencingumo determinantai (iš esmės tai daliniai konkurencingumai), pasižymintys charakteristikų, tarp jų ir stochastinio pobūdžio, įvairove. Jie savo ruožtu yra priklausomi nuo pirminių makroveiksnių aibės (akcentuojant holistinį požiūrį į jų įtakos reikšmingumą), o jų tarpusavio priklausomybė, atsižvelgiant į poveikio kryptį, gali būti vektorine išraiška. Modelių determinantai gali būti kiekybiškai įvertinti taikant perspektyvius daugiakriterio vertinimo metodus. Tuo remiantis, taikant atitinkamą metodiką, gali būti nustatomas apibendrinantis dydis -- šalies ekonominio konkurencingumo matas. Konkurencingumo vertinimo požiūriu tarp kitų determinantų (pirmiausia nacionalinių išteklių, kompetencijų panaudojimas, konkurencinga ekonomikos struktūra) išskirtini ir verslininkystės makro aplinkos pranašumai. Nagrinėjant pirminius makroveiksnius, lemiančius verslininkystės makroaplinkos pranašumus, tikslinga orientuotis į tam tikrus Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) identifikuotus indikatorius, kurie apimami supaprastintai vertinant šalių globalų konkurencingumą (ekspertiniu būdu, neatsižvelgiant į skirtingą jų įtakos reikšmingumą).Atliktas Lietuvos verslininkystes makroaplinkos pranašumų tyrimas (pagal 2011 m. situaciją) ir jų bendrojo lygio vertinimas (nustatant bendrąjį palankumo indeksą) taikant pateiktą metodiką, t. y. taikant pagal numatytas procedūras suformuotus makroveiksnių blokus ir sukurtus modelius). Apibendrinus įvertinimo rezultatus, galima teigti, kad bendrasis palankumo indeksas yra 54 balai, o 50 balų atitinka vidutinišką palankumą; šį lygį kelia tokie makroveiksniai, kaip eksporto skatinimas, tranzito potencialas, preferencijos smulkiajam verslui. Ateityje modeliuojant programines alternatyvas (plėtros scenarijus) tiek pagal pirminius indikatorius, tiek ir pagal tikslines jų grupes, be to, atsižvelgiant į skirtingus jų įtakos reikšmingumo parametrus (t. y. atliekant multivariantinius skaičiavimus), gali būti pagrindžiami programiniai sprendimai pagal verslo makro aplinkos palankumo kriterijų. Kryptingai tyrinėjant alternatyvius programinius indikatorius, papildomai taikytinas PROMETHEE I metodas, kuris leidžia sugretinti alternatyvas poromis. Algoritmizuojant šį procesą, kaip pteikta pagrindinėje schemoje, galima jį įtraukti į sprendimų paramos sistemą, skirtą strateginėms ekonominės plėtros programoms pagrįsti. Taikytina sistemingai koreguojant valstybės ekonominės plėtros koncepciją (monitoringas) pagal realiai besiklostančią šalyje situaciją, analogiškai gali buti atliekamas ir ex-post vertinimas. Analogiškas daugiakriterio vertinimo konstruktas galimas (pagal adekvačią makroveiksnių visumą suformavus jų blokus ir pritaikius vertinimo modelius) ir kitiems šalies ekonominio konkurencingumo determinantams, o tai metodologiškai svarbu efektyvinant ir aprobuojant naujųjų ES šalių ekonominės plėtros programas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekonominis konkurencingumas; Bendrosios aplinkos palankumas; Palankumo įvertinimas; Makroveiksniai; Makroveiksnių blokai; Economic competitiveness; Competitiveness determinant; Primary macro factors; Macro factor pillars.

ENThis paper concerns the measurement backgrounds of entrepreneurship macro surrounding advantages as a country’s economic competitiveness determinant that applicable for reasoning of the attitudes and decisions of economic development strategy using multi-attribute decision making methods. In principle, the assumption is made that the measurement must be performed according to the approach to every key determinant as a partial economic competitiveness which is subject of essential primary competitiveness macro factors. The conceptual provisions are foremost focused on the measurement of a totality of the national macro surrounding advantages based on the generalized model which reflects the interdependencies of primary macro factors in a system with account of the impact (vector) of each of them. This study is intended to reveal the deterministic measurement possibilities oriented to the reasoned multiple criteria evaluation methods on the basis adopted for the particular task models. The technique supposes the following procedures: the identification of essential primary macro factors, their quantifiable assessment (in points) as primary criteria allowing the different weights of the impact on economic competitiveness and the composition of task pillars. When examining the primary macro factors, the indicators of global country’s competitiveness index established by the World Economic Forum were taken into account. The whole of the typical primary macrofactors selected by three task pillars (those of specific business infrastructure, common economic surroundings, fiscal and monetary policy macrofactors) is presented. The favorability indexes of each pillar (as partially integrated criteria having different significance) and, in its turn, the generalized measure – macro surroundings favorability index have been determined by applying, in particular, Simple Additive Weighting method. [From the publication]