Keletas L. Ivinskio augalų pavadinimų

LTStraipsnyje aptariami kai kurie XIX a. švietėjo žemaičio Lauryno Ivinskio sukurti augalų, kuriems pavadinti dabar vartojami aplietuvinti lotyniški pavadinimai, vardai. Ivinskis savo didžiausio gamtos mokslų darbo „Prigimtūmenė“ antrojoje dalyje „Žolėmina“ pateikė sistematinį grybų ir augalų sąrašą, kuriame įvardijo daugiau kaip 2520 genčių. Daugiau kaip prieš 130 metų žemaitis Ivinskis kai kuriems augalams, kurie šiandien įvairioje literatūroje įvardijami lotyniškais skoliniais, pavadinti vartojo savo sukurtus lietuviškus terminus. Aptartieji Ivinskio naujadarai suskirstyti į tris grupes, vieni jų – neaiškios darybos ir (ar) motyvacijos (sūblas, segluvys, šievis, saistris, nertys, domėtis, stapas), todėl kažin, ar šiandien galėtų pakeisti jau vartojamus aplieluvintus lotyniškus pavadinimus. Antrosios augalų vardų grupės daryba gana aiški, tik netiksli jų motyvacija (žalsvėsis, plunksnerys, antkūlis, kvepenė, pakėltis, ponarvis, proplaukis, žyblonis, kumpotris), šie pavadinimai įdomūs individualios Ivinskio darybos pavyzdžiai. Treti – aiškios darybos ir motyvuoti Ivinskio naujadarai (skaitinis, skiauterūnas, saulėtra, lašūklis, širdoklė, gražidas) – galėtų pakeisti šiandien vartojamus lotyniškus skolinius. Prie šių galima skirti dar du augalų vardus, tik pakeista ir prie bendrinės kalbos pritaikyta forma: razgytras>mizgytras ir lendrėlė>lendrelė.Reikšminiai žodžiai: Atvežtiniai augalai; Augalų pavadinimai; Augalų terminija; Botanikos terminai; Kalbos kultūra; Laurynas Ivinskis; Laurynas Ivinskis (1810–1881); Lietuviški naujadarai; Naujadarai; Skolinta leksika; Terminai; Terminologija; Terminologijos istorija; Verstinė leksika; Žodžio daryba; Botanic terms; History of terminology; Imported plants; Laurynas Ivinskis; Laurynas Ivinskis (1810–1881); Lexical borrowings; Lithuanian; Lithuanian neologisms; Names of plants; Neologisms; Plant terminology; Standard language norms; Terminology; Terms; Translated lexics; Word formation.

ENThe paper deals with a few plants, which in various writings are named using Latin borrowings. Laurynas Ivinskis, an educator of the 19th century, in his manuscript Prigimtūmenė had named the mentioned plants using Lithuanian neologisms. This article also discusses the names given by Ivinskis. Some of names used by Ivinskis have uncertain formation and motivation (domėtis, nertys, saistris, segluvys, stapas, sūblas, šievis), other names have clear formation, but motivation is inexact/inaccurate (antkūlis, kvepenė, kumpotris, pakeltis, plunksnerys, ponarvis, proplaukis, razgytras, žalsvėsis, žyblonis), and the third group of names have both formation and motivation clear (gražulas, lašūklis, lendrelė, saulėtra, skarūnis, skiauterūnas, širdoklė). The names of the latter group could replace the Latin borrowings used at the present. [text from author]