L. Ivinskio mineralogijos naujadarai
LTStraipsnyje aptariami Lauryno Ivinskio (1810-1881) rankraščio „Prigimtūmenė“ pirmos dalies „Žemėtra“ mineralų pavadinimai. L. Ivinskis pateikė per 400 geografijos ir mineralogijos terminų, prie kiekvieno lietuviško termino duodamas lotyniškus, daug kur lenkiškus ir vokiškus atitikmenis. L. Ivinskis vedinius mineralams pavadinti darė ne tik su dariais lietuvių kalbos darybos formantais, pvz., priesagomis -enis, -enė, -ainis, -ūnas, priešdėliu pa-, bet ir su menkai dariais, pvz., priesagomis -ėtras, -einis, -eitis, -ėtis, priešdėliais pro-, san-. Sudarydamas sudurtinius mineralų pavadinimus, jis dažniausiai vartojo bendrinei kalbai nebūdingus, iš savo tarmės paimtus antruosius sandus, pvz., -kuolas, -gelžis, -skiltis, -kalkis. Dalį naujadarų L. Ivinskis kūrė savarankiškai, tačiau nemažai jų sudarė ir sekdamas kitų kalbų atitikmenimis. L. Ivinskio sukurti mineralų pavadinimai neprigijo ir dabartinėje terminijoje nevartojami pirmiausia, matyt, dėl to, kad „Prigimtūmenė“ nebuvo išspausdinta. Priešingu atveju kai kurie terminai būtų galėję ir prigyti, pvz.: dervenis, sviestenis, baltmenis, pilkmenis, ledeinis, molėtis, ragunas, baltuonis, plytmolis, kaip prigijo ragainis. Tačiau abejotina, ar būtų įėję į vartoseną kai kurie jo neįprasti ar netiksliai motyvuoti naujadarai, pvz.: jakšenis, taukenis, tirptenis, vyšnenė, gelžmina, prorievis, gaurakuolas, piengelžis, rašmuoskiltis, veltmolis. Dabartinėje terminijoje mineralai, kuriems pavadinti L. Ivinskis teikė naujadarus, dažniausiai įvardijami skolintais terminais, todėl vertėtų prisiminti lietuviškus L. Ivinskio pavadinimus.Reikšminiai žodžiai: Dūriniai; Laurynas Ivinskis (1810–1881); Mineralogijos terminai; Minerologijos terminai; Motyvacija; Naujadarai; Neologizmai; Skolinta leksika; Terminologijos istorija; Vediniai; Žodžio daryba; Compounds; Derivates; History of terminology; Laurynas Ivinskis (1810–1881); Lexical borrowings; Lithuanian; Motivation; Neologisms; Terms of mineralogy; Terms of minerology; Word formation.
ENLaurynas Ivinskis (1810-1881) in the first part of his manuscript "Prigimtūmenė" presented over 400 terms of geography and mineralogy. His neologisms of mineralogy make about 1/5 of all terms presented in this part. A bit more than a half of neologisms of Ivinskis are derivates, others are compounds. The largest part of the group of derivates are derivates made with suffixes which name minerals. Ivinskis used to create derivates not only with popular Lithuanian language formants, for example, the suffixes -enis, -enė, -ainis, -ūnas and the prefix pa-, but also with less popular formants such as the suffixes -ėtras, -einis, -eitis, -ėtis and the prefixes pro-, san-. Ivinskis compounds correspond with the most productive types of the compounding in the modern Lithuanian, though many underlying words of components of compounds are unusual and not characteristic to standard Lithuanian, for example, kūlis, kalkis, gelžis and skiltis. Names of minerals created by Ivinskis practically have not taken root and they are not used in modern terminology probably not only because "Prigimtūmenė" has not been printed, but also because some of his neologisms were unusual and their motivation is not accurate. [text from author]
