Greenhouse gas emission reduction perspectives in the Baltic States in frames of EU energy and climate policy

• Roos, Inge
• Soosaar, Sulev
• Volkova, Anna
• Štreimikienė, Dalia

LTStraipsnio tikslas yra įvertinti Baltijos valstybių: Estijos, Latvijos ir Lietuvos perspektyvas susitikime svarstant Europos Sąjungos (ES) klimato įsipareigojimus, t.y. įsipareigojimus sumažinti šiltnamio dujų (ŠD) emisiją 20 proc. palyginus su 1990 m. iki 2020 m. Šį ambicingą tikslą galima pasiekti remiantis kitais ES klimato ir energetikos paketo įsipareigojimais: padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį ir pagerinti energijos efektyvumą. Didžiausią dalį šiltnamio dujų Europoje ir taip pat Baltijos valstybėse išskiria energetikos sektorius. Nacionaliniai energetikos sektoriai Baltijos šalyse skiriasi daugeliu aspektų, ypač energijos išteklių požiūriu. Straipsnyje jie buvo analizuoti energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių požiūriu. Įvertinti visi tikslai, numatyti ES energijos ir klimato pakete. Remiantis ŠD emisijos prognozėmis, galima daryti išvadą, kad Estija, Latvija ir Lietuva gali pasiekti tikslus, numatytus ES energijos ir klimato pakete. Tačiau tai bus didelis iššūkis visoms Baltijos valstybėms. Estija turi rasti sprendimą, kaip sumažinti skalūnų alyvos, dabar sudarančios didelę dalį išteklių, sunaudojimą. Emisijos sumažinimo kaštai Latvijai bus bene didžiausi visoje ES. Reikia didelio finansavimo, norint sumažinti emisiją sektoriuje, kuriame neprekiaujama taršos leidimais. Pagrindinė kliūtis sumažinti ŠD emisiją Lietuvoje yra priemonių ŠD emisijai mažinti nebuvimas. ŠD mažinimo politika Lietuvoje yra daugiausia nukreipta į tiekimo sektorių ir orientuota į dideles ir brangias priemones tiekime.Reikšminiai žodžiai: Atsinaujinanti energija; Biodegalai; Biokuras; Energetikos sektorius; Energijos efektyvumas; Energijos vartojimo efektyvumas; Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija; Biofuels; Energy efficiency; Energy sector; GHG emissions; Renewable energy.

ENThe article aims to assess prospects of the Baltic States – Estonia, Latvia and Lithuania – at a meeting to discuss climate commitments of the European Union (EU), i.e. commitments to reducing greenhouse gas (GHG) emissions by 20% from 1990 levels by 2020. This ambitious target can be met on the basis of other commitments of the EU climate and energy package, which are as follows: raising the share of EU energy consumption produced from renewable resources and an improvement in energy efficiency. The largest share of greenhouse gas emissions in Europe and the Baltic States comes from the energy sector. National energy sectors in the Baltic States differ in many aspects, especially in energy resources. The article examines them from the aspect of energy efficiency and renewable energy resources. It evaluates all the targets set in the EU energy and climate package. Forecasts for GHG emissions suggest that Estonia, Latvia and Lithuania can achieve targets set in the EU energy and climate package. However, this will be a considerable challenge for all of the Baltic States. Estonia has to find a solution for reducing the use of shale oil which now makes up a large share of resources. Emissions cutting costs for Latvia are likely to be the highest throughout the EU. Substantial funding is needed to reduce emissions in the sector in which pollution permits are not traded. Lack of measures for cutting GHG emissions is the major obstacle to the reduction of GHG emissions in Lithuania. The GHG cutting policy in Lithuania is mostly directed towards the supply sector and oriented towards big and expensive measures in supply.