Female employment in Lithuania: testing three popular explanations

LTPosovietinėje Rytų Europoje formuojantis darbo rinkoms drastiškai išaugo nedarbas, ypač paveikęs moteris. Šiame straipsnyje, pasitelkus Lietuvos atvejo studiją, lyginami trys moterų statuso posovietinių šalių darbo rinkose transformacijos aiškinimai. Pirmas aiškinimas kalba apie tradicinio socialinio moters vaidmens sugrįžimą. Esą moterys savanoriškai traukėsi iš darbo rinkos apsiribodamos namų šeimininkių vaidmenimi. Antrasis aiškinimas atkreipia dėmesį į tradicinę lyčių santykių ideologiją, lėmusią darbdavių požiūrį į moteris. Moterys, traktuojamos kaip rezervinės darbo rinkos pajėgos, susidūrė su darbdavių diskriminacija, dangstoma argumentais dėl moterų įsipareigojimų šeimai. Visgi esama ir trečio, alternatyvaus požiūrio, pagal kurį tam tikros posovietinių visuomenių moterų grupės darbo rinkoje įgijo pranašumą prieš vyrus, nes jų sovietmečio patirtis paslaugų sektoriuje tapo vertingais, perkainuotais žmogiškaisiais ištekliais. Nors šie aiškinimai vienas kitam iš esmės neprieštarauja, tradicijos sugrįžimo tezė atrodo įtikinamiausia. Paskutinio XX a. deš. pradžioje visuomenėje vyravo tradicinis požiūris į socialinius lyčių vaidmenis, kuris, tikėtina, prisidėjo prie ženklaus moterų dalyvavimo Lietuvos darbo rinkoje nuosmukio. Visgi mažai tikėtina, kad Lietuvoje įsigalės tradicinis šeimos modelis, nes moterų, kaip darbo rinkos dalyvių, pripažinimas Lietuvos visuomenėje sparčiai auga. Šiame straipsnyje taip pat aiškinamasi, kaip posovietinei Lietuvai pavyko išsaugoti palyginti aukštą moterų įdarbinimo lygį ekonominės krizės sąlygomis.Reikšminiai žodžiai: Požiūris į lyčių vaisdmenis, moterys darbo rinkoje, namų šeimininkės, europos vertybių tyrimas, interviu, Lietuva; European; Female employment; Gender-role attitudes; Gender-role attitudes, female employment, housewife, european values Survey, Problem-centered interviews, Lithuania; Housewife; Lithuania; Problem-centered interviews; Values Survey.

ENThis article compares three popular explanations for changes in female employment in post-socialist countries: retraditionalization, reserve army of labor, and revalued resources. Although these explanations are complementary in many ways, the retraditionalization thesis seems the most accurate explanation. In the early 1990s, gender-role attitudes were highly traditional, a tendency that might have contributed to the huge decrease in female labor force participation. Despite the changes, the comeback of the male-breadwinner family model is unlikely, since the acceptance of women’s working roles is rapidly increasing. [text from author]

• Darbo rinkos pokyčiai Lietuvoje: moterų ir vyrų padėties aspektai.. Filosofija. Sociologija. 2006, Nr. 4, p. 46-54.
• Skyrybos ir sutuoktinių socialiniai ekonominiai ištekliai / Aušra Maslauskaitė, Aiva Jasilionienė, Domantas Jasilionis, Vlada Stankūnienė. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 4, p. 237-245.
• Šeimos revoliucija? : iššūkiai šeimos politikai / Vlada Stankūnien, Aiva Jonkarytė, Sarmitė Mikulionienė, Algimantas Alfonsas Mitrikas, Aušra Maslauskaitė. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2003. 387 p.
• Šeimos vertybių pokyčiai pastaruoju dešimtmečiu / Alfonsas Algimantas Mitrikas. Filosofija. Sociologija. 2000, Nr. 4, p. 66-73.
• Tradicinis visuomenės požiūris į moters vaidmenį šeimoje ir socialinė atskirtis / Rasa Melnikienė. Tiltai. 2005, Nr. 2 (31), p. 65-72.