Ivano Abramovo archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje

LTStraipsnyje labai detaliai analizuojama Ivano Abramovo kasinėjimų vykusių dar iki susiformuojant savarankiškai Lietuvos archeologijai medžiaga, kuri buvo perduota saugoti už Lietuvos ribų ir tuo pačiu tapo sunkiai prieinama mūsų tyrėjams. Imperatoriškosios archeologijos komisijos pavedimu 1909−1910 m. Ivanas Abramovas kasinėjo pilkapynus Lietuvoje, dabartiniuose Panevėžio, Kupiškio ir Radviliškio rajonuose. Čia jis perkasė 49 pilkapius septyniose vietovėse: Maletiškyje (dabar žinomas kaip Berčiūnai), Pakalniškiuose, Gilbonyse, Pamarnakyje, Skverbuose, Šiaudiniuose ir Raginėnuose (1 pav.). Plačiausius tyrimus atliko Raginėnuose – kasinėjo 36 pilkapius. Šių tyrimų pagrindu A. Spicynas pradėjo vartoti „Raginėnų kultūros“ terminą, supindamas Raginėnų pilkapyno medžiagą su romėniškojo laikotarpio paminklų, ir klaidingai ją datuodamas VI−VIII a. XX a. viduryje datavimo klaidas atskleidęs P. Kulikauskas pasisakė prieš termino vartojimą, mat Raginėnų pilkapynas nėra objektas, davęs pačių būdingiausių II−IV a. dirbinių. Šis jo pastebėjimas yra visiškai tikslus, nes, kaip parodė kasinėjimų medžiagos analizė, didžioji Raginėnų medžiagos dalis datuojama V−VI a., kaip, beje, ir keliuose kituose pilkapynuose, kuriuos tyrinėjo I. Abramovas. Raginėnai − kol kas vienas plačiausiai tyrinėtų pilkapių su akmenų vainikais kultūros vėlyvosios fazės pilkapynų, todėl jam būdingų bruožų visuma iš esmės galėtų gyvuoti sutartinio „Raginėnų horizonto“ termino teisėmis.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai kapinėjimai; Ivanas Abramovas; Pilkapiai; Raginėnų kultūra, A. Spycinas; Tyrimai; A. Spycin; Archaeological diggings, barrows; Archeology; Excavation; Ivam Abramov; Ivan Abramov; Lithuania; Raginenian Culture.

ENThe article thoroughly analyses materials of Ivan Abramov’s excavations, which took place before independent archaeology of Lithuania was formed. This material was kept outside Lithuania and it was difficult for our researchers obtain access to it. Following the order to the Imperial Archaeological Commission, in 1909–1910, Ivan Abramov excavated barrows in Lithuania – in the current territory of Panevėžys, Kupiškis and Radviliškis. He excavated 49 barrows in 7 places: Maletiškis (currently known as Berčiūnai), Pakalniškiai, Gilbonys, Pamarnakiai, Skverbai, Šiaudiniai and Raginėnai (Fig. 1). The largest share of excavations was performed in Raginėnai. He excavated 36 barrows here. Based on this research, A. Spicyn started to use the term “Raginėnai culture” thus interrelating the material of the Raginėnai barrow with a monument of the Roman period and wrongly dating it back to the 6th–8th century. P. Kulikauskas, who identified these wrong dates in the mid-20th c., claimed that the Raginėnai barrow is not an object source of works of the 2nd–4th centuries. This remark is accurate, since, as the analysis of the excavation material revealed, the majority of the Raginėnai material is dated back to the 5th–6th century as well as in other barrows researched by Ivan Abramov. So far, Raginėnai is one of the most analysed barrows with stone wreaths.

• Geležiniai siauraašmeniai kirviai Lietuvoje : monografija / Arvydas Malonaitis ; Vilniaus pedagoginis universitetas. Istorijos fakultetas. Baltų proistorės katedra. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008. 306 p.
• Laidojimas pilkapiuose krikščioniškojoje Lietuvoje / Laurynas Kurila. Lietuvos archeologija. 2019, t. 45, p. 219–264.
• Lietuvoje rastų lankinių segių lenkta kojele tipologija ir chronologija / Ugnius Budvydas. Lietuvos archeologija. 2002, t. 22, p. 243-274.
• Paalksnių archeologijos paminklai / Mykolas Michelbertas. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2011. 244 p.
• Pajuosčio pilkapynas / Mykolas Michelbertas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2004. 167 p.
• Žiemgaliai V-XII amžiuje / Ilona Vaškevičiūtė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2004. 151 p.