Kūrybinių industrijų raida: nuo žemėlapių link potyrių

LTKūrybinės industrijos tapo svarbia priemone, perorientuojant kultūros politiką nuo menų rėmimo sampratos link ekonomiškai motyvuotų prioritetų, ir tuo pačiu paskatino ne tik meno „ekonominimo" procesus, bet ir viso kultūros sektoriaus integraciją į globalią ekonomiką. Siekiant įvertinti ekonominį kūrybinių industrijų potencialą, pradėti taikyti tradiciniai ekonomikos instrumentai: matuojamas bendras gamybos augimas, pridėtinė vertė, bendrasis vidaus produktas (BVP), užimtumas, eksportas ir pan. Daugelyje regionų kūrybinių industrijų žemėlapių nubraižyta ekonominių veiklų paplitimas vietovėje, identifikuota kūrybinio verslo klasterizacijos ypatumai ir pan. Kūrybinių industrijų žemėlapiavimas neatsiejamas nuo kūrybinių industrijų veiklų klasifikacijų bei kūrybinių industrijų ekonominių savybių identifikavimo, siekiant kuo išsamiau įvertinti sektoriaus ekonomines galimybes. Daugybė klasifikacijų ne visada išryškina kūrybinių industrijų kaip potyrių industrijos prigimtį ir jos patrauklumo vartotojams esmę. Potyrių industrijos, o ne kūrybinių industrijų terminas priimtinesnis verslui ir verslo moksliniams tyrimams, nes padeda išvengti nuolatinių diskusijų apie meno prigimtį ir meninių veiklų klasifikaciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūrybinės ir kultūrinės industrijos; Kūrybinių industrijų žemėlapis; Kūrybinių industrijų veiklų klasifikacija; Kūrybinių industrijų veiklų ekonominės savybės; Potyrių industrija; Creative and cultural industries; Map of creative industries; Classification of creative industries activities; Economic features of creative industries; Industry of experiences.

ENCreative industries mapping is closely connected with classification of creative industries activities and identification of economic features of creative industries, striving for comprehensive evaluation of economic potential of the sector. A big number of classifications do not always highlight the origin of creative industries as experience industry and the essence of its attractiveness to consumers. The term experience industry is preferred to creative industries in the spheres of business and business scientific researches because it prevents from continuous discussions about the origin of art and classification of artistic activities. Economists approve of the term experience instead of the term art. According to R. Caves, the products of creative industries are the symbolic (experience) goods whose value depends on how consumers interpret the symbolic meanings or what they experience as consumers. The experience economy is unstable. Therefore, innovations are of high importance there. Creative industry as experience industry refers to a new market sensitiveness of new types of consumers. Experience is understood as a matter of everyday use rather than high art. Innovations in the experiences industry are regarded as economic phenomena. High art can contribute to innovations in the experience, but in this context, it is not more innovative than the fundamental researches on the innovations in the production. [From the publication]

• Cooperation peculiarities between designers, artists and managers when creating black ceramics prototypes for the market. A case of "Baltic patterns in ceramics: from the past to the future" / Neringa Grigarienė, Virginija Jurėnienė. Culture and creativity / compilers: Virginija Jurėnienė and Ugnė Pavlovaitė. Vilnius: Vilnius University Press, 2022. P. 115-136.
• Kultūros ir kūrybos industrijos: sąvokų raida akademiniame ir politiniame diskursuose / Audronė Rimkutė. Kultūros industrijos: iššūkiai ir perspektyvos / sudarytoja: Jūratė Svičiulienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. P. 7-22.
• Kultūros politika ir kultūros industrija: tradicinis santykis ir nauji iššūkiai / Audronė Rimkutė. Respectus philologicus. 2009, Nr. 15 (20), p. 62-75.
• Kūrybos industrijos genezės ir raidos aspektai / Rasius Makselis. Meno aritmetika : kultūros vadyba Lietuvoje. Kn. 2 / sudarytojas Edmundas Žalpys. Vilnius: Tyto alba, 2007. P. 9-26.