Mirties raiška religiniuose baroko LDK tekstuose

LTStraipsnio tikslas - atskleisti mirties sampratas ir vaizdinius religiniuose baroko LDK tekstuose. Analizuojant mirties raišką remiamasi įvairių žanrų leidiniais: lietuviškais pamokslų ir giesmių rinkiniais, katekizmais bei įvairiomis religinėmis knygelėmis ir lenkiškais laidotuvių pamokslais. Nagrinėjama mirties samprata ir jos vaizdiniai religinėje baroko literatūroje, „mirimo meno“ traktatai ir juose nurodytos mirimo meno taisyklės, „gerosios mirties“ menas, mirtis kaip nuodėmės pasekmė, „blogoji“ mirtis, atskleidžiama mirties ironija vėlyvajame baroke. Konstatuojama, kad mirties sampratų įvairovė religiniuose raštuose liudija nepaliaujamą mąstymą apie mirtį. Geroji mirtis išreiškia terapeutinę literatūros funkciją. Pažymima, kad barokas perima antikinę tradiciją: taikant „priešbaiminį" metodą apie mirtį kalbama kaip apie sielos gydymą. Blogosios mirties vaizdiniui baroko kultūroje suteikiama įvairesnių ir gausesnių raiškos formų. Makabriškais, groteskiškais mirties vaizdais tarsi išpildomas baroko epochos reikalavimas - gąsdinti, šokiruoti, jaudinti, stebinti Negražaus, kenčiančio, irstančio kūno vaizdai, siejantys visas mirties sampratas, yra įtaigiausia ir akivaizdžiausia pamaldumo, teisingo tikėjimo išraiška. Kartu įvairiu kalbėjimu apie mirtį išryškinama ir baroko literatūros didaktinė paskirtis. Daroma išvada, kad mokymais apie mirtį buvo siekiama išugdyti tikrą krikščionį, susirūpinusį išganymu, dėmesį telkiantį ties gyvenimo ir mirties apmąstymu ir trokštantį susitikti su Dievu.Reikšminiai žodžiai: Barokas; Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Baroko literatūra; Mirties raiška; Mirties samprata Baroko kultūroje; Religiniai Baroko tekstai; Religiniai raštai; Baroque; Concept of death in Baroque culture; Expression of death; Lithuanian religious Baroque texts; Religious writing.

ENThe question of death is the core issue in religious considerations. The motif of death occupied an important role in the Baroque culture, which thrived from the 17th through the 1st half of the 18th century: the human life was regarded as a perpetual meditation upon death perpetua meditatios mortis. The analysis of the expression of death is based on writings of multiple genre, such as collections of Lithuanian sermons and religious songs, catechisms, various religious written works as well as Polish treatises of Medieval Art of Dying (Ars moriendi) tradition and occasional requiem sermons. Focus on didactic semantics and the teaching of death, investigation into how certain death images can affect a human being and help manipulate his/her life, help single out the conceptions of the good death, the conquered death, death as the consequence of sin as well as the bad death. The latter image is further developed in the ironic death poems of Juozapas Baka, which are characterised by a distinct, unconventional relation to death. All the conceptions of death are united by the image of human body, which serves as the most manifest expression of piousness as well as the most suggestive means of religious teaching. Some other distinctive aspects are added to the concept of death by the Protestant context, which also has its share in the Christian teaching about death. [text from author]