Prigimties pančiai ar įstatymų laisvė : kai kurie Mikalojaus Daukšos Postilės "Prakalbos į malonųjį skaitytoją" aspektai protestantų minties kontekste

LTXVI amžiaus pabaigoje pradėjusi reikštis visapusiška polemika (kalvinistų – jėzuitų, kalvinistų – marijonų, jėzuitų – marijonų, stačiatikių – protestantų) savo apogėjų pasiekė 8–10-ajame dešimtmetyje, tai yra Mikalojaus Daukšos brandos metais. „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ Daukša atvirai demonstravo, kad jo „Postilės“ tikslas yra poleminis. Dėl ko ir su kuo polemizavo katalikas Daukša? Daukšos „Postilės“ lenkiškoje prakalboje girdime pirmą prigimties reabilitacijos deklaravimą, paremtą Naujųjų laikų žmogaus ir pasaulio harmonijos idėja. Viena esminių, nuolat pabrėžiamų poleminės Daukšos prakalbos kategorijų – įgimti dalykai, prigimtis. Daukšos suvokimu, žmogaus prigimtis yra tai, kas jį atskiria nuo kitų gyvų sutvėrimų, lygiai kaip su prigimtimi įgyta kalba atskiria vieną tautą nuo kitos. Tėvų žemė, papročiai ir kalba Daukšos prakalboje ne tik pirmą kartą iškeliami kaip būtini ir neatskiriami vienas nuo kito tautos kategorijos elementai, bet ir kaip „tarsi įgimti“ dalykai, kurių nepaisymą arba bandymą juos keisti Daukša lygina su dieviškosios pasaulio tvarkos ardymu. Tokia Daukšos samprata, iškelianti nuo žmogaus proto nepriklausomas prigimties sąlygas, savo meto Lietuvos idėjų kontekste buvo poleminė, atvirai prieštaraujanti protestantiškam žmogaus – „nuogos toblyčios“ suvokimui, teigusiam prigimties ir dieviškos tvarkos nesuderinamumą. Tai, kas prigimta žmogui ir visai tautai, Daukšos suvokimu, priešingai protestantiškai minčiai, turi būti ne įveikiama ir sunaikinama intelektu, bet pripildoma tikru tikėjimo turiniu.Reikšminiai žodžiai: Aspektai; Evangelikų raštai; Kontekstas; Mikalojus Daukša; Poleminė literatūra; Postilė; Protestatai; Religinė literatūra, XVI–XVII a.; Senoji lietuvių literatūra; „Postilla catholicka“ (Vilnius, 1599); Aspects; Contex; Evangelical writings; Mikalojus Daukša; Old Lithuanian literature; Polemic literature; Protestatants; Religious literature,16–17th centuries; The first Lithuanian boook; „Postilla catholicka“ (Vilnius, 1599).

ENThe article deals with the problem of origin of a new idea about the human nature in Lithuanian literature at the end of the sixteenth century. The author of the first Lithuanian Catholic books Mikalojus Daukša in his preface to Lithuanian sermons (1599) formulated a positive conception of the human nature, which illustrates a part of God's perfect plan. This conception stimulated Daukša's ideas about the Lithuanian language and customs as attributes of the Lithuanian nation. In Daukša's view, the human nature is not an obstacle to devotion and cannot be opposed to divinity. The idea of the Lithuanian language was new in a context of thought of Grand Duchy of Lithuania where the origins of the Lithuanian nature and language were linked to other nations and languages, principally Italians and the Latin language. On the other hand, the positive conception of the human nature was polemical in the context of Lithuanian protestant literature which was flowering at the end of the sixteenth century. Most authorities in Calvinist and radical protestant literature in Lithuania, especially Andrius Volanas, propagated the idea about the negative human nature, which is opposed to divinity and fetters the individual's freedom that is ensured only by divine and secular law. Polemical atmosphere at the end of the sixteenth century led to new Catholic ideas in Lithuania. It favoured the beginning of a long process of shaping national identity and Catholic devotion. [text from author]

• Teologija / Theology
• Literatūrologija / Literary Studies