LTEstijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai įstojus į Europos Sąjungą (ES), padaugėjo iniciatyvų Baltijos jūros klausimais ir padidėjo pasitikėjimas ieškant sprendimų. Daugėjant ES politikų ir instrumentų bei skiriant daugiau finansinių išteklių, vis ar gali kilti klausimas, ar žmonės Baltijos jūros regione yra pasirengę pokyčiams, kuruos sukels nauja Baltijos strategija ir panašios iniciatyvos. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti Baltijos jūros regiono konstrukcinį procesą per koncepcijas „Baltijos jūra“ ir „regionas“. Marko Lehti ir David Smith pabandė parodyti, kad nacionalinis mąstymas yra akivaizdus ir kad Baltija gali būti laikoma transnacionaline erdve. Tačiau kaip ši pozicija yra išreiškiama įvairiose visuomenėse, reikia atidžiai ištirti. Ši pozicija yra glaudžiai susijusi su Baltijos visuomenėse dominuojančiais identitetais ir vaizdiniais. Straipsnyje siekiama išanalizuoti, kaip ES inovatyvi strategija ir jos pasėkoje vykstanti vaizdinių kaita paveiks Baltijos jūros ir regiono koncepcinį suvokimą, įskaitant gal būt bendro identiteto paiešką kaip sėkmingą ir bandomąją schemą. Diskusija apie Baltijos jūros regiono dabartį ir ateitį įgauna tyrimų pagreitį. Kaip siūlo mokslininkai, Baltijos jūros sritis yra tinkamesnis apibrėžimas, nei Baltijos jūros regionas, nes tai regionas virsme. Šiuo atveju reikia pripažinti, kad jausmas, kad priklausome kartu, regiono identitetas, bendros vertybės, platesnės įsivaizduojamos bendruomenės aplink visą Baltijos jūrą yra susiję su pirmais transnacionalinės erdvės kūrimo žingsniais.Reikšminiai žodžiai: Baltijos jūros regionas; Baltijos jūros šalys; Identitetas; Regioninė politika; Tapatumas; Baltic sea area; Baltic sea region; EU; European Union; Identity; Regional politic; The Baltic sea region; Europos Sąjunga (European Union).
ENThe accession of Estonia, Latvia, Lithuania, Poland to the European Union (EU) has led to an increase in initiatives on Baltic Sea issues and a degree of enhanced confidence in moving towards solutions. While EU policies and instruments, and the provision of significant financial resources, have increased, one might still ask whether people across the Baltic Sea region are ready for the changes implied by the new Baltic strategy and comparable initiatives. Marko Lehti and David Smith have “tried to show that national thinking is by no means self–evident and that the Baltic can be comprehended as a trans–national space”. Yet, how this position is articulated in the various societies warrants close investigation. This position is closely related to dominant identities and images within Baltic societies.How will the EU’s innovative strategy and the resulting change of images impact upon the conceptual understandings of the Baltic Sea and region, including perhaps the search for a common identity as a successful and a pilot scheme?. [From the publication]