Lietuvos archeologijos sąsajos su Sankt Peterburgo institucijomis iki 1918 metų

LTStraipsnyje autorius pirmą kartą, remdamasis nepublikuota archyvine medžiaga išsamiai aprašo XIX a. (iki 1918 m.) archeologų ryšius su carinės Rusijos archeologinėmis institucijomis, supažindina su Lietuvos kultūrinėmis vertybėmis, saugomomis Peterburge bei jų atsiradimo ten istorija. Publikacija labai svarbi savo priedais, kuriuose pateikiamos tikslios nuorodos į konkrečias bylas, kuriose yra sukaupti pirminiai šaltiniai. Teigiama, kad su Lietuvos archeologija susijusios tiek visuomeninės mokslinės organizacijos (Imperatoriškoji rusų archeologijos draugija ir Imperatoriškoji rusų geografijos draugija), tiek valstybinės įstaigos (Imperatoriškasis Ermitažas ir Imperatoriškoji archeologijos komisija). Santykius su Rusijos imperijos sostinėje veikusiomis institucijomis stengtasi palaikyti nuo XIX a. penktojo dešimtmečio, tačiau vėliau šios sąsajos nutrūko iki XIX a. devintojo dešimtmečio pabaigos, kai Imperatoriškosios rusų geografijos draugijos bendradarbis E. Volteris atvyko atlikti pradžioje etnografinių, o vėliau ir archeologinių tyrimų. XX a. antrojo dešimtmečio pradžioje prie Sankt Peterburgo institucijų remiamų archeologinių tyrimų Lietuvoje prisidėjo ir atgaivintas Imperatoriškosios rusų geografijos draugijos Šiaurės Vakarų skyrius. Visa tai Sankt Peterburgo institucijose leido sukaupti daug informacijos (daiktų ir archyvinės medžiagos pavidalu) apie įvairiose Lietuvos dalyse esančius skirtingų rūšių objektus (piliakalnius, pilkapius, kapinynus), kuri iki šiol saugoma Valstybiniame Ermitaže.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Imperatoriškasis Ermitažas; Imperatoriškoji archeologijos komisija; Imperatoriškoji rusų archeologijos draugija; Lietuvos archeologija; Peterburgas; Sankt Peterburgas; 19 amžius; 20 amžius; 19th c.- beginning of the 20th c.; Archeology; Imperial Archaeological Commission; Imperial Hermitage; Imperial Russian Archaeological Society; Lithuaniai; Lithuanian archaeology; Petersburg; Sankt Petersburg.

ENBased on the unpublished archival material, the author of the article, for the first time, describes archaeologists’ relations with archaeological institutions of the Tsarist Russia in the 19th century (until 1918), presents cultural valuables of Lithuania kept in Saint Petersburg and the history of their origin. This publication is significant with its annexes, which present references to specific cases where the primary sources are gathered. It is stated that public academic organisations (the Imperial Russian Archaeological Association and the Imperial Russian Geography Association) as well as state institutions (the Imperial Hermitage and the Imperial Archaeological Commission) were related to the Lithuanian archaeology. Efforts were made to maintain relations with intuitions operating in the capital of the Russian Empire from the 5th decade of the 19th century, however, later these relations decayed until the end of the 10th decade of the 19th century, when a member of the Imperial Russian Geographic Association E. Volter arrived in order to perform ethnographic and archaeological research. At the outset of the 2nd decade of the 20th century, the revived Western Division of the Imperial Russian Geographic Association joined the archaeological research in Lithuania supported by institutions of Saint Petersburg. All this led to the accumulation of vast information in institutions of Saint Petersburg (items and archival material) on objects of various types in various parts of Lithuania (mounds, barrows and cemeteries), which is still kept in the State Hermitage.

• Daukantiana Eduardo Volterio palikime: Apuolės tema / Aurelijus Gieda. Senoji Lietuvos literatūra. 2019, 48, p. 93-121.
• Volterių šeima: emigracijos į Lietuvą keliai ir kontekstai / Aurelijus Gieda. Lituanistica. 2019, Nr. 4, p. 272-288.