Kristaus kančios atvaizdų samprata XVII-XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje
LTXVII-XVIII a. šventųjų atvaizdus fiksuojantys šaltiniai leidžia susidaryti įspūdį, jog religiniai dailės kūriniai traukė dėmesį pirmiausiai stebukliniu savo aspektu, kai sukrečiantis religinis patyrimas kūrinio akivaizdoje akina liudyti jo antgamtinį poveikį ir tarpininkavimo galią. Ne mažiau raiškus (susijęs su pastaruoju) ir proginis kalbėjimo apie bažnytinės dailės kūrinį aspektas, atsiskleidžiantis iškilmių aprašymuose, jų metu sakytų pamokslų publikacijose. Taip XVII-XVIII a. sakralaus atvaizdo kultūrinio įprasminimo pavidalai yra tiesiog įsiaudę stebuklo ir šventės - struktūrose. Paveikslai ar skulptūros dažniausiai fiksuojami ir apmąstomi šių dviejų reiškinių kontekste - įsilieję į anapusybę atveriantį stebuklo vaizdinį ar įtraukti į masiško, sukurto triumfuoti ir žėrėti šiapusinio šventės vaizdinio sandarą. Šiame straipsnyje analizuodami kelis Kenčiančio Kristaus atvaizdus mininčius šaltinius (biografijos epizodą, kronikos fragmentą ir pamokslą), sieksime 1) apibrėžti Kristaus kančios atvaizdo vaidmenį XVIIXVIII a. pamaldume, 2) atskleisti atvaizdo veikimo pobūdį bei sąlygas 3) šaltiniuose liudijamų patirčių akivaizdoje pabandyti atpažinti atvaizdo meninio ir religinio poveikio sąlyčio taškus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnytinė dailė; Bažnytinė dailė, basieji karmelitai; Glubokoje basųjų karmelitų vienuolynas; Kristaus kančia; Kristaus kančios atvaizdai; Nukryžiuotasis; Stebuklai; Stebuklingieji paveikslai; Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia ir basųjų karmelitų vienuolynas; XVII-XVIII a. rašytiniai šaltiniai; Barefooted Carmelites; Christ suffering; Church fine art; Crucifix; Glubokas' Monastery of the barefooted Carmelites; Images of Christ suffering; Images of the Christ Suffering; Miracle pictures; Miracles; Miraculous pictures; Sacred art; St. Teresa's Church and Monastery of the barefooted Carmelites in Vilnius; The crucified God; Written sources of the 17th–18th centuries.
ENIn the article it is tried to characterise the understanding of the images of the Christ Suffering in XVII-XVIII centuries that is opening not in the theories of the religion art, official rulings of the Church and liturgical texts but in the historically witnessed religious experience inspired by such images. There is investigated the episode of the biography of the barefooted Carmelite father Stephan of Krakow, fragment of the chronicle of the barefooted Carmelites of Vilnius and the sermon given on the occasion of the bringing of the Crucifix from Lublin to Vilnius' Church of St. Theresa. The analysis of the resources selected by us once again confirms the mediator role of the images in the religious life. Secondly, it shows how important for such (mediator) effect of the image is the medium - culture-religion environment, that is individualised by the personal and social experiences and stories of the founders, monks and other Church members. The attention for the images of the torture of Christ fixed in the resources is connected to their miraculous, overstepping the limits of the regular daily life and reality, effect. Thanks to the mystical appearance of the blood and the voice the art body of Christ turns into the living religious body, the reality, speaking here and now, acting and becoming the personal reality.In this context it is clear why to the understanding of the Church art of the Baroque époque the feature of naturalism is so important: it not only characterise the image and allow to evaluate its hypnotism but essentially base the character of the experience of mystical reality. In the article there are explored three planes of the miraculous appeared and artistically depicted blood of Christ: 1) "blood of the real and living image", 2) "blood as mediation and medium" and 3) "the blood in the question of space and time". The first plane of naturalism indicates unique aspects of artistic and mystic reality merging and allows to rise the question of the miracle and the theatrical aspect of experience. There may have finding out the cast of the paradoxical art fiction and mystical reality that is possible to name the Divine Theatre. The plane of mediation opens the aspect of the functional sense the images of Christ Suffering. The definitions of space and time highlights in the text of resource during analysing of the precise references of place and time as well as trying to compare the "iconography of the miracle" widely described in the resource with the traditional iconography of the Holy Story "Seven Bloodshed of Christ". It is possible to state while summarising that the mentioned "iconography of the miracle" neglects the historical time, do not adapt to the iconography of the creature of art. [From the publication]
