LTGilios ekonominės krizės pradžia 2008 m. visame Europos žemyne paskatino visuomenės radikalizaciją, įskaitant gatvių riaušių proveržį dėl šio regiono valstybių priimtų griežtų ekonominių suvaržymų. Ekonominės krizės akivaizdoje daugelis Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, įgyvendino nemažai taupymo priemonių, sukėlusių ne tik socialinius neramumus, bet ir išaugusį valstybių susirūpinimą viešosios tvarkos priežiūra. Šiame straipsnyje analizuojami viešosios tvarkos priežiūros ir kontrolės politinių protestų akcijose ypatumai bei problemos posovietinėje Lietuvoje. Viešosios tvarkos užtikrinimo protesto akcijose poreikis išaugo, nes Lietuvoje įvyko pokomunistinėmis reformomis nepatenkintų visuomenės grupių mobilizacija ir radikalizacija. Policijos taikytų priemonių, atsako į protestus pobūdis liudija nerimą keliančias tendencijas. Šiame straipsnyje analizuojamas viešosios tvarkos priežiūros sistemos Lietuvoje centralizacijos ir militarizacijos augimas, ryškėjančios viešųjų protestų kriminalizavimo tendencijos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į taupymo priemonių sistemos vidinius prieštaravimus, bei faktą, kad šios priemonės nėra vienareikšmiškai vertinamos nei valstybės, nei visuomenės (įskaitant profsąjungas) lygmeniu. Autoritarizmo apraiškos kelia naujų iššūkių Lietuvos teismams; paradoksalu tai, kad augantis darbuotojų nepasitenkinimas šiomis apraiškomis ryškėja pačioje viešosios tvarkos užtikrinimo sistemoje.Reikšminiai žodžiai: Ekonominė krizė; Policijos militarizacija; Politinis protestas; Priežiūra; Profesinės sąjungos; Socialiniai neramumai; Teisėtvarka; Economic crisis; Lithuania; Militarization of policing; Policing; Political protest; Social unrest; Trade unions.
ENThe beginning of a deep economic crisis throughout the continent of Europe in 2008 led to the radicalisation of society, including an outbreak of street riots due to tight economic restrictions introduced by states in this region. In the face of the economic crisis, many European states, including Lithuania, implemented a number of austerity measures which caused not only social upheaval, but also states’ deeper concern over the maintenance of public order. This article examines peculiarities and problems of public order maintenance and control during political protest campaigns in post-Soviet Lithuania. The need for ensuring public order during protest campaigns increased, since Lithuania saw mobilisation and radicalisation of groups of society dissatisfied with post-communist reforms. The nature of police measures and response to the protests testifies to worrying trends. This article looks at the growth of centralisation and militarisation of the public order maintenance system in Lithuania, and emerging trends towards criminalisation of public protests. The article also focuses on internal contradictions of the system of austerity measures and the fact that these measures are evaluated unambiguously by neither the state nor society (including trade unions). Manifestations of authoritarianism pose new challenges to Lithuanian courts; it is a paradox that growing dissatisfaction among workers with these manifestations is seen in the public order maintenance system itself.