Erdvinių prekių ženklų teisinės apsaugos ypatumai : kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai

LTLietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 5 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė apsauga, inter alia, gali būti sudaryti iš erdvinių formų, t. y. gaminių išvaizdos, jų pakuotės ar talpyklos. Taigi ūkio subjektas išimtine teise gali apsaugoti ne tik „tradicinius“ savo prekėms žymėti skirtus prekių ženklus (žodžius, etiketes), bet ir gaminio išvaizdą, pakuotę ar talpyklą. Straipsnyje analizuojama, kokie yra šios kategorijos prekių ženklų - sudarytų iš erdvinių formų (vadinamųjų erdvinių prekių ženklų) teisinės apsaugos ypatumai, kokia yra Prekių ženklų įstatymo nuostatų taikymo šios kategorijos prekių ženklams specifika, ypač siekiant įgyti išimtinę teisę į erdvinį prekių ženklą, nes išimtinės teisės į rinkoje nusistovėjusius gaminių išvaizdą, jų pakuotes ar talpyklas suteikimas gali reikšti rinkoje įprastų produktų monopolizavimą. Be to, aptariama, kokie yra šių jau įregistruotų prekių ženklų teisinės apsaugos ypatumai. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2002 m. birželio 18 d. preliminariame nutarime, priimtame byloje Koninklijke Philips Electronics NV v. Remington Consumer Products Ltd; bylos Nr. C-299/99, bei vėlesniame – 2003 m. balandžio 8 d. preliminariame nutarime, priimtame byloje Linde AG, Winward Industries Inc., Rado Uhren AG v. Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnyba; sujungtos bylos Nr. C-53/01-C-55/01, išaiškino, kad sprendžiant, ar erdvinė forma gali būti prekių ženklu, neturi būti taikomi kokie nors skirtingi ar griežtesni reikalavimai, lyginant su kitais prekių ženklais (pvz., žodiniais, vaizdiniais).Kita vertus, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pabrėžia, kad vidutinis vartotojas paprastai neturi įgūdžių spręsti apie prekių šaltinį (komercinę kilmę) iš prekių ar jų pakuočių išvaizdos, kai nėra jokių žodinių ar vaizdinių elementų, o visuomenė erdvinius prekių ženklus dėl jų specifikos vertina nebūtinai taip pat kaip žodinius ar vaizdinius prekių ženklus (pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje Henkel KGaA v. Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnyba; bylos Nr. C-218/01). Straipsnyje pabrėžiama, kad kalbant apie šią prekių ženklų kategoriją būtina turėti omenyje, jog galimybė išimtine teise įgyti apsaugą į gaminio išvaizdą, pakuotę ar talpyklą neturi tapti galimybe vienam (ar keliems) ūkio subjektams monopolizuoti tam tikrą įprastą ir rinkoje nusistovėjusią gaminių išvaizdą ar nusistovėjusias tam tikrų prekių pakuotes bei talpyklas. Tiek sprendžiant, ar erdvinis žymuo gali būti prekių ženklu, tiek sprendžiant, ar vėlesnis registruotas erdvinis ženklas arba naudojama atitinkama erdvinė forma nepažeidžia anksčiau įregistruoto ir ankstesne teise saugomo erdvinio prekių ženklo savininko teisių, būtina ieškoti pusiausvyros. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Erdvinis žymuo; Europos Bendrijų Teisingumo teismas; Europos teisingumo teismo praktika; Išimtinės teisės; Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas; Prekių ženklas; Teisnė prekių ženklų apsauga; A three-dimensional trademark; European Court of Justice; Exclusive right; Law on Tradmarks of the Republic of Lithuania; Legal protection of trademarks; Trademark.

ENPurpose of this article is to investigate some specific issues associated with three-dimensional trademarks. The issues analysed in the article included first of all the application of the absolute grounds for the refusal of the three-dimensional trademarks; the particular type of protection (i.e. specific scope of protection) appropriate to registered three-dimensional trademarks; as well as the approaches to analyzing and comparing two apparently similar three-dimensional trademarks (shapes), especially when the likelihood of confusion of consumers (the public) is pertinent to a case. These investigations inter alia take into account the jurisprudence of the European Court of Justice (as well as the Court of First Instance) which has noted the key issue that the relevant public perception is not necessarily the same in relation to a three dimensional mark as it is in relation to a word or a figurative mark (i.e., average consumers are not inclined to make assumptions about the origin of products in the absence of any graphic or word element). Based on the analysis of both legal doctrine and practical jurisprudence of the European Court of Justice as well as that of the Court of First Instance, this article offers several conclusions related with the specifics of the legal protection of the three-dimensional trademarks, with the main ones presented bellow.When applying the absolute grounds for the refusal for three-dimensional trademarks, the first and the foremost question is whether the exclusive right to some shape as a three-dimensional trademark will not entail monopolization of the shapes of the products which are already usual and common in the market. In other words, account should be taken of the public interest that particular shapes of products could be freely used by all interested parties (inter alia including the competitors of a party who is seeking to get an exclusive right). In order to provide an exclusive right to some particular shapes, the question which should be answered is whether a consumer chooses the product because the shape of it perse (i.e. by itself) indicates the commercial origin of a product. The scope of the legal protection of a three-dimensional trademark is determined by the individual characters of the shape comprising the trademark. [...]. [text from author]