Gyvenimas sustingęs amžinybėje. Kazio Borutos "Baltaragio malūnas" kaip mitologinio pasaulio projekcija realistiniame sodžiaus vaizde. Interpretacijos galimybės

LTKazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ meistriškumas siejasi su tam tikrais faktais, iš kurių reikėtų visų pirma pabrėžti du ypač svarbius romano analizei. Pirma, dėl to, kad autorius pasinaudoja gausia folkloro medžiaga (įvairaus žanro tautosakiniais kūriniais, kaip pasakos, etimologinės ir mitologinės sakmės, mįslės ar posakiai) veikalas yra įsišaknijęs į tradicinio pobūdžio mąstyseną. Antra, „Baltaragio malūnas“ turi įvairių būdingų moderniajai prozai elementų, todėl yra puikus XX amžiaus pirmosios pusės modernių tendencijų prozoje pavyzdys (romano personažai dažnai perima pasakotojo vaidmenį, ypač tada, kai ta pati situacija yra pasakojama iš dviejų arba trijų požiūrio taškų, be to, Borutos kūrinyje atsiskleidžia naujas laiko traktavimas romane, nes jo konstrukcija kupina laiko inversijų). Interpretacijos galimybių kontekste labai svarbu ir tai, jog egzistuoja dvi romano versijos, dvi redakcijos. „Baltaragio malūno“ realistinis ir mitologinis planai yra vienodai svarbūs ir pirmajai ir antrajai veikalo versijai. Be to, nežiūrint į tai, kad versijos labai skirtingos, ir pirmojoje, ir antrojoje romano redakcijoje abu planai sudaro tam tikrą vienumą. „Baltaragio malūne“ istorinio pobūdžio laikas koegzistuoja su tradicinei mąstysenai būdingu laiku, kurio geriausia išraiška yra laiko ratas. Mitologijos kontekste romano laiko ir erdvės problema yra labai svarbi. Malūno sparnų, kurie besisukdami simbolizuoja metų laikų pasikartojimą, vaizdas galėtų kartu simbolizuoti ir harmoningą pasaulio gyvenimą. Tų sparnų sustabdymas reiškia sugrįžimą į chaosą.Reikšminiai žodžiai: Kazys Boruta; Lietuvių proza; Mitologinis planas; Relistinis planas; Romanas; Kazys Boruta; Lithuanian Prose; Mytological layer; Novel; Realistic layer.

ENBaltaragio malūnas by Kazys Boruta is a novel that may constantly be interpreted in a new way. One reason for different interpretations is the fact that there are two versions of the novel, one published in 1945 and a later version of 1962. Another reason is the functioning of two layers - the real and the mythological - within the novel. The article demonstrates how these two layers operate in the first and the second version. The main thesis is that the significant changes carried out by the author when preparing the second version did not affect the functioning of the real and the mythological layer of the work. [text from author]