Baltic names of deities in the hydronyms of Latvia and Lithuania

LTStraipsnyje tiriama baltiškųjų dievybių vardų, užfiksuotų baltų hidronimuose ar vandenvardžiuose, kilmė. Su įvairiais geografiniais objektais yra susiję daugelis mitų ir legendų – archajinio pasaulio percepcija atsispindi ir jų pavadinimuose. Straipsnyje, siekiant atskleisti vartosenos ir paplitimo panašumus bei skirtumus, lyginama lietuvių ir latvių hidronimų medžiaga. Analizė parodė, kad baltų kalbose tarp kalbamosios reikšmės hidronimų labiausiai paplitę yra pavadinimai su šaknimi veln-/ vell- 'velnias'; vandens objektų su tokio pobūdžio pavadinimu Lietuvoje užfiksuota apie 20, Latvijoje – net 90. Mažiausiai jų aptinkama katalikiškoje Latgalijos teritorijoje (rytinė Latvijos dalis): latgaliai stengėsi išvengti velnio pavadinimo ir vietoj jo vartojo leksemą melns 'juodas'. Tuo tarpu Dievo vardas (lietuvių Dievas / latvių Dievs) minimas gerokai rečiau – tėra 4 hidronimai Lietuvoje ir apytiksliai 10 Latvijoje. Senovės baltų deivės Laimos vardas vandenvardžiuose taip pat sutinkamas labai retai. Taip pat negausu hidronimijos, padarytos iš baltų deivės vardo Māra. Aukščiausios baltų dievybės – lietuvių Perkūnas/ latvių Pērkons – vardo šaknis plačiai paplitusi tiek lietuvių, tiek latvių kalbos hidronimijoje, nors ne visais atvejais šis formantas gali būti traktuojamas kaip dievybės vardas. Latviškoje toponimijoje vardas Pērkons paprastai sutinkamas kalnų, salų, slėnių pavadinimuose. Baltų hidronimuose taip pat sutinkami ir kitų mitinių personažų vardai, pvz. ragana, lauma, pūkis, vėlis.Reikšminiai žodžiai: Baltų dievybės; Dievybių vardai; Hidronimai; Hidronimų paplitimas; Lietuvių ir latvių kalba; Onomastika; Toponimai; Baltic deities; Hydronyms; Lithuanian and Latvian language; Names of deities; Onomastics; Toponyms; Widespread of hydronims.

ENThe article is devoted to the roots of the Baltic names of deities which are recorded in the Baltic hydronyms or water names. Many myths and legends are related to various geographical objects, and the ancient world perception is reflected in their names. This analysis attempts to compare the Lithuanian and Latvian hydronymic material and to determinate similarities and differences in their usage and distribution. It seems that in both Baltic languages the most popular hydronyms of this semantics are names with the root vein-/ veil- 'devil', consisting of about 20 hydro-objects in Lithuania and about 90 hydro-objects in Latvia. Fewer of these names occur in the Catholic Latgale (the Eastern part of Latvia): the Latgalians try to avoid the devil's name veins and instead use lexeme melns (dial, form malnc) 'black'. In contrast, the name of God (Lith. Dievas/ Latv. Dievs) is mentioned considerably less in the Baltic hydronymy: there are only 4 hydronyms in Lithuania and approximately 10 records in Latvia. The name of Baltic ancient goddess Laima also appears only occasionally among the names of waters. Furthermore, very little mention is made in the hydronymic material of the Baltic goddess Mūra. The root of the name of the main cellestial deity Lith. Perkūnas / Latv. Perkons is widespread in the hydronymy of both the Latvian and Lithuanian languages, although it cannot always be categorised as a name of deity. In Latvian toponymy the name of Perkons usually is encountered in the names of hills, islands, meadows. The names of ragana 'witch', lauma 'fairy', pūkis 'dragon', velis 'soul of the dead' are also mentioned in the list of mythical characters and Baltic hydronyms. [text from author]