Šiaurės Lietuvos jaunimo gyvenimas : pavasario ir vasaros sambūriai bei pramogos

LTŠiame straipsnyje mėginama atskleisti istorinėje Žiemgalos teritorijoje (Lietuvos Respublikoje esančioje jos dalyje) gyvenusios jaunuomenės pavasario ir vasaros sezonų bendravimo papročius ir lokalinius savitumus. Darbe tyrinėjami istorinės Žiemgalos teritorijos XIX a. pabaigos ir XX a. pirmosios pusės jaunimo papročiai arealiniu aspektu. Straipsnyje teigiama, kad Šiaurės Lietuvos jaunuomenė XIX–XX a. pirmoje pusėje gyveno kiek uždaresnį ir pasyvesnį gyvenimą negu gretutiniuose Vidurio ir Pietryčių Lietuvos regionuose. Šie skirtumai didesni negu žiemos periodo jaunimo bendravimo papročių. Ankstyvesnis kaimų skirstymas į vienkiemius ir intensyvesnis žemės ūkis lėmė, kad jaunimui likdavo mažiau laiko laisvalaikiui. Lietuvoje jaunimo sambūriai buvo intensyvesni šiltuoju metų laiku. Tam tikrus jaunimo papročių skirtumus lėmė ne tik kultūriniai bei ekonominiai skirtumai, bet ir skirtingos Lietuvos ir Latvijos gyventojų daugumos išpažįstamos tikybos. Katalikų tikėjimas lėmė jaunimo sambūrius per atlaidus, gegužinių pamaldas ir daugelį kalendorinių švenčių. Latvijoje, kiek kitaip negu Lietuvoje, nebuvo glaudesnio socialinę integraciją skatinančio vieneto – kaimo. Tam tikrus savitumus išlaikė ir valstybinės šventės statusą įgijusios latviškosios Joninės, kurių šventimo būdas kai kuriose vietovėse buvo net suvokiamas kaip priklausomybė tam tikrai etninei grupei. Kita vertus, tarpukario Lietuvoje ir Latvijoje gausėjo gegužinių, kurios taip pat mažino šių valstybių jaunimo gyvensenos skirtumus.Reikšminiai žodžiai: Gyvenimas; Jaunimas; Jaunimo papročiai; Pavasario ir vasaros sabūriai; Pavasaris; Pramogos; Sambūriai; Vasara; Šiaurės Lietuva; Žiemgala; Entertainments; Life; North Lithuania; Northern Lithuania; Rallies; Revels; Semigallia; Spring; Spring and summer gatherings; Summer; The life of Youth; Youth.

ENIn this article it was tried to show the customs of spring and summer intercourse of young people that lived in the villages and small towns of historical Semigallia territory (the part belonging to the Republic of Lithuania) in the end of the 19th century and the first half of the 20th century according to their regional peculiarities. The customs of May gatherings, entertainments after May services, night watches, girl visiting at night, non-ritual gatherings at the swings, Easter, Whitsunday and Midsummer Day were analysed. Having analysed the social activities of the youth in Northern Lithuania during spring and summer seasons in the end of the 19th century and the first half of the 20th century we came to the conclusion that young people’s life was more passive and secluded than in the middle and south-eastern regions of Lithuania. Having compared the differences of young people life in Northern Lithuania and Southern Latvia we can say that youth gatherings in Lithuania were more intensive. Certain differences in the customs of young people were caused not only by cultural and economical differences but also by different religions (Rome Catholics and Evangelic Lutherans). Latvian Midsummer festival that got a state status retained certain peculiarities. The way of celebration of this festival in some places was perceived as an expression of belonging to a certain ethnic group. On the other hand, there were more May festivals in the interwar Lithuania and Latvia. Such public gathering decreased the differences of the life of young people in these countries. [text from author]