Daikto sulaikymo teisė

LTKiekviena subjektinė teisė turi socialinę vertę tiek, kiek ją galima įgyvendinti, t. y. pasinaudoti subjektinės teisės galimybėmis tenkinti šios teisės subjekto materialinius ir dvasinius poreikius. Subjektinės teisės, kurios negarantuoja gynybos priemonės, įgyvendinimas visiškai priklausytų nuo kitų asmenų valios ir būtų sunkiai realiai pasiekiamas. Būtent dėl to būtina garantuoti civilinių subjektinių teisių gynybą. Suteikdama galimybę bendruomenės nariams įgyti tam tikras civilines teises ir susikurti tam tikras pareigas valstybė turi apibrėžti ne tik civilinių teisių ir pareigų įgyvendinimo principus, bet ir numatyti, kaip civilinio teisinio santykio subjektai galėtų apginti savo pažeistas civilines teises. Pažeistų teisių gynybos būdai priklauso nuo teisės pažeidimo pobūdžio ir pažeidimo padarinių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso1 (toliau - CK) normos suteikia teisės subjektui galimybę teisių ir interesų pažeidėjo atžvilgiu taikyti įvairius civilinių teisių gynimo būdus siekiant atkurti teisinę padėtį, buvusią iki teisių ir interesų pažeidimo. CK Šeštosios knygos ketvirtajame skyriuje įtvirtinti specialūs kreditoriaus interesų gynimo būdai - Pauliano ieškinys (CK 6.66 str.), netiesioginis ieškinys (CK 6.68 str.) ir sulaikymo teisė (CK 6.69 str.), kurie yra papildoma priemonė kreditoriui ginti savo teises, bei pasižymi tam tikra specifika. Daikto sulaikymo teisė laikoma vienintele teisėta savigynos, kuri visais atvejais varžo kitų asmenų teises, priemone. Todėl būtina teisingai taikyti ir įgyvendinti šį institutą norint užtikrinti civilinių teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civiliniai gynybos būdai; Civilinė teisė; Daikto sulaikymo teisė; Savigyna; Sulaikymo teisė; Civil defence remedies; Civil law; Right of retention; Self-defence; The right to retention.

ENThe purpose of this article is a thorough and systematic analysis of the right of retention by revealing its essence, aim, application conditions and problems, thus this legal institute is compared to foreign (USA, the Netherlands, Russia) legal systems. When the Civil Code of 2000 came into force, in addition to universal civil defense remedies, further remedies for defense of infringed rights were established, e. g. specific defenses of creditors' interests (actio Pauliana, oblique action, the right of retention), which are supplementary remedies for creditors to defend their infringed rights. The right of retention is deemed to be the sole legal remedy of self-defense. As the implementation of this right always causes encumbrance of the rights of other persons, the right of retention must be implemented in a proper manner in order to safeguard the balance of the interests of the participants in civil relationships. The right of retention should be considered as a multipartite legal institute at the same time being a specific real creditor's defense, an alternative obligatory security measure, and the sole remedy of selfdefense in the Lithuanian civil law. The Civil Code does not elaborate on the objects to be retained, however a systematic analysis of the Civil Code allows to allege that not only things in the narrow sense, but also money, securities and other kind of assets, including real property, could be considered as objects of the right of retention. Therefore, the range of the objects of the right of retention should be considered as wide.The Civil Code does not specify what kind of claim the creditor should have in order to be entitled to use the right of retention, thus the law does not indicate that there should be a sufficient legal link between the object of retention and the creditor's claim. Though the Civil Code specifies the cases when the creditor is entitled to use the right of retention, the possibility of using the right of retention by creditors who have other kinds of claims is not restrained. Furthermore, the provisions of self-defense are applied to the implementation of the right of retention, so the creditor is not to infringe the rights of the debtor more than the latter impedes the creditor's rights and interests. [From the publication]