Речь как зеркало самоидентификации (староверы Литвы о себе)

LTStraipsnyje analizuojami Lietuvoje gyvenančių rusų sentikių kalbos (šnektos) duomenys. Tyrimas leidžia daryti tam tikras išvadas apie kalbėtojų – rusų sentikių –, gyvenančių svetimkalbių ir kitatikių apsuptyje, saviidentifikaciją ir savęs vertinimą. Tiriamosios medžiagos apimtis – apie 50 tūkst. žodžių, iliustruotų sakiniais, kuriuose jie buvo pavartoti. Ištirtoji įrašų kalbinė medžiaga atskleidžia, jog rusų sentikiai nesitapatina nei su Lietuvoje gyvenančiais rusais ortodoksais, nei su Rusijoje gyvenančiais savo tautybės atstovais. Kartotekoje taip pat užfiksuota etnonimų, įvardinančių kitataučius kaimynus (lietuvius) ir pačių rusų sentikių įvardijimų. Rusų sentikių liudijimu, lietuviai juos vadinę maskoliais, burlakais, burliokais. Kartotekos įrašai rodo, kad rusų sentikiai linkę pabrėžti senas savo protėvių šaknis ir prigimtinį priklausymą gyvenamosioms vietoms; ypač priešiškai yra sutinkamos bet kokios naujovės, tiek liečiančios kalbą, tiek tikėjimą. Suvokdami savo šnektos specifiką rusų sentikiai sieja ją su ištikimybe senosioms tikėjimo formoms, taip pat su pagarba tradiciniam gyvenimo būdui ir su siekiu išsaugoti iš protėvių paveldėtas vertybes. Rusų sentikiai patys linkę pabrėžti gausią šnektoje egzistuojančią sinonimiją, skirtingų žodžių aibę, pavadinančią tą patį daiktą ar reiškinį. Rusų sentikių kalbos sinonimija formuoja binarines opozicijų poras naujas/senas, savas/svetimas, paprastas/mokslinis, kaimo/miesto ir pan.Reikšminiai žodžiai: Autoidentifikacija; Etno-konfesinė tapatybė; Rusų kalbos tarmės; Sentikiai; Tapatumas; Ethnoconfessional identity; Old Believers; Russian dialects; Self identification; Selfindentity.

ENThe analysis of the verbal material belonging to the dialects spoken by the Old Believers in Lithuania permits us to draw certain conclusions pertaining to the degree of self identification of those people who live in the surroundings of different languages and different religious creeds. Basing our conclusions on the records of their speech, we can determine that they are conscious of their difference from the local Russians belonging to the Russian Orthodox Church as well as from the Russians living in Russia. Conscious of the specificity of their dialect, the Old Believers are inclined to connect their way of speech with their loyalty to the old forms of religious faith as well as to the traditional forms of life and to their attempts to protect all that their ancestors have bequeathed to them. The synonyms current in the dialect of the Old Believers form binary pairs such as old/new, one's own/belonging to strangers, simple/learned, rural/urban, etc. [text from author]