LTSąjūdžio istorija pradėta rašyti dar jam esant galinga politine jėga, ir nuo tada, 1988-1991 m. laikotarpio, Lietuvoje (Baltijos šalyse, SSRS) kronikų ir istorijų srautas nenutrūksta. Norint jame susigaudyti, metodiškai neutrali ar klasifikacinė perspektyvos nėra tinkamiausios. Šiame straipsnyje, orientuojantis į pagrindines ,,Sąjūdžio epochos“ interpretacines problemas, mėginami išskirti ir įvardyti ryškiausi jos pavaizdavimo būdai (atskirą dėmesį skiriant memuarams), žanrai, ypač naratyvo tipai, kartu atspindintys pamatines istoriografines koncepcijas. Kaip tokios koncepcijos čia aptariamos keturios: Lietuva be suvereniteto – Lietuva be ateities, Pralaimėjusi perestroika, Tautinis atgimimas ir politinių sistemų kaita bei Laimėjusios revoliucijos strategija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sąjūdis; Nepriklausomybė; Istoriografija; Atsiminimai; Sąmokslas; Konflikas/revoliucija; Pergalė/pralaimėjimas; Sąjūdis; Independence; Historiography; Memoirs; Conspiracy; Conflict/revolution; Victory/defeat.
ENThe history of the Sąjūdis had already started to be written when it was a powerful political power and from then the stream chronicles and histories in Lithuania of 1988-1991 did not stopped. In this article, orientating to the main interpretational problems of ,,Sąjūdis period”, there are tries to separate and name its broadest ways of description (paying exceptional attention to the memoir), genres, especially the types of narratives, which show base historiographical concepts. There are discussed four concepts: Lithuania without sovereignty – Lithuania without future, Defeated perestroika, National rebirth and alternation of political systems and The strategy of winner revolution. [From the publication]