Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos

LTStraipsnyje nagrinėjami juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindų klausimai. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės principas yra naujovė mūsų teisinėje sistemoje, kuri visiškai neatitinka mūsų tradicinės baudžiamosios teisės teorijos postulatų, pritaikytų išimtinai tik fiziniams asmenims. Dėl šių priežasčių juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė kelia daugybę klausimų ir problemų, ją taikyti nepasiruošusi teismų praktika. Teorijoje, išskyrus užsienio valstybių mokslininkų darbus, šis klausimas taip pat dar mažai nagrinėjamas. Straipsnyje apžvelgiama normų, numatančių juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, atsiradimo prielaidos baudžiamajame įstatyme, juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindų problemos. Taip pat apžvelgiamos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės teorijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnyje, ir pateikiamas tame pat Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų atsakomybės sąlygų komentaras. Įvertinus Baudžiamajame kodekse numatytus teorinius juridinių asmenų atsakomybės modelius ir sąlygas daroma išvada, kad jie yra riboti, nes taikant šiuos modelius pirmiausia būtina nustatyti konkretų fizinį asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, ir tada tą nusikalstamą veiką priskirti juridiniam asmeniui. Tai nepašalina daugybės tų problemų, kurias turėtų padėti spręsti jau vien pats juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės principo įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme. Straipsnio pabaigoje, remiantis užsienio autorių darbais, aptariama keletas naujausių juridinio asmens atsakomybės teorijų, kurias taikant galima pašalinti esamų teorijų ribotumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atsakomybė; Baudžiamoji teisė; Juridinis asmuo; Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė; Criminal law; Criminal liability of legal persons; Legal person; Responsibility.

ENThe criminal liability of corporations is the new principle of the Lithuanian criminal law. The principle was adopted in the Criminal Code of the Republic of Lithuania of 1961 at the beginning of 2002 but it was never used in practice of justice. The criminal liability of corporations is very actual both in theory of law and in practice of justice because of it’s novelty and incompatibility with fundamental principles of our criminal law. The article deals with the reasons for adoption of the principle in the Criminal Code of the Republic of Lithuania and the preconditions for liability of corporations. The author examines two corporate criminal liability models: identification ant "respondeat superior" implemented in the new Criminal Code of the Republic of Lithuania (art. 20). The author concludes that according to the models, the corporate criminal liability is essentially vicarious. The existing corporate criminal liability models have their limitations because they present two-stage procedure, whereby elements of liability (actus reus and means rea) are located in the behaviour of agents and then ascribed to the agency (identified or attributed). This is serious obstacle to put into practice the provisions of the article 20 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, especially in cases when the harm was caused by large, decentralized organizations. The collective knowledge and corporate self-identity models are the new models for imposing corporate criminal liability. They are also examined in the article. The author suggests that these new models could be applied for solving a problem of insufficiency of the existing models. [From the publication]