The Catholic reform in West Lithuania

LTRemiantis Žemaičių vyskupijos pavyzdžiu straipsnyje gvildenama keletas problemiškų Bažnyčios Reformos aspektų. Pabrėžiama išorinės laikysenos ir papročių reikšmė konfesionalizacijos procese, akcentuojama patronato teisės svarba katalikų bažnyčias verčiant protestantiškomis (ir atvirkščiai). Pasitelkus bylos tarp Pajūrio valstiečio ir vietos seniūno (1615 m.) pavyzdį atskleidžiamas valstiečių konfesinio disciplinavimo procesas karaliaus valdose. Galiausiai kvestionuojamas Lietuvos istoriografijoje įsigalėjęs XV–XVI a. Lietuvos christianizacijos proceso vertinimas bei Žemaitijos kaip pusiau pagoniško krašto Bažnyčios Reformų metu įvaizdis. Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į tam tikras lietuvių istoriografijos, nagrinėjančios protestantiškąją ir katalikiškąją Reformą, tendencijas: Bažnyčios Reformų vertinimą iš moderniojo nacionalizmo žiūros taško, protestantizmo tapatinimą su visuomenės modernizacija ir XVI–XVII a. religinio gyvenimo vien kaip Reformacijos–Kontrreformacijos konflikto vaizdavimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikiškoji reforma; Reformacija; Protestantizmas; Katalikų Bažnyčia; Žemaitija (Samogitia); Parapijos; Catholic reform.

ENBased on the example of the Samogitian bishopric, the article examines several problematic aspects of the Church Reform. The emphasis is placed on the meaning of external posture and customs in the process of confessionalization as well as on the significance of the patronage’s entitlement to turning Catholic churches into the Protestant and vice versa. Taking the case between the seacoast peasant and the local elder (in 1516) as an illustration, the article reveals the confessional disciplinary process applied to peasants in the royal domain. Finally, the article questions the assessment of Lithuania’s Christianization process, as presented in Lithuanian historiography in 15th – 16th c., and the picture of Samogitia as a semi-pagan region during the Church reforms. Also the attention is paid to some particular tendencies of Lithuanian historiography, which analyse the Protestant as well as the Catholic Reform, namely, the assessment of the Church reforms from a standpoint of modern nationalism, the identification of Protestantism with the society’s modernization and the depiction of the religious life in 16th – 17th c. exclusively in terms of the conflict between the Reformation and the Counter-Reformation.