Lietuvos lurdų (grotų) tipologiniai ypatumai
LTStraipsnyje susisteminti Lietuvos lurdai (grotos) vietovės ir architektūrinių ypatumų požiūriu, siekiant nustatyti jų reikšmę atliekamoms apeigoms. Išnagrinėti lurdai aptikti bažnyčių navose, šventoriuose, kapinėse, dvarų teritorijose, kalvų papėdėse, sodybose, parkuose, miškeliuose, aikštėse. Nustatyti šie būdingiausi architektūriniai lurdų ypatumai: akmeninės ir kt. medžiagų grotos, lurdas-koplytėlė, lurdas koplytėlėje, lurdo koplyčia, lurdai su šv. Bernadetos skulptūra, lurdai prie šaltinėlio, su šulinėliu, šalia upelio, prie tvenkinio, su altoriumi, kryžiumi, paveikslu(-ais), aukuru, klauptu, suoleliu. Lurdų grupavimas pagal minėtus tipus atskleidė jų įvairovę Lietuvos miestuose bei miesteliuose, parodė apeigų priklausomumą nuo vietovės ir architektūrinių ypatumų. Straipsnis parengtas, remiantis archyvuose ir lauko tyrimų (ekspedicijų) metu surinkta medžiaga bei stebėjimais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apeigos; Architektūra; Grota; Grotas; Lurdas; Tipologija; Vietovė; Architecture; Ceremonies; Grotto; Location; Lourde; Typology.
ENIn this article lourdes (grottoes) are classified by their location and architectural peculiarities in order to determine their influence on ceremonies. Lourdes was studied in churches, church-yards: ordinary grottoes, chapels, grave monuments, grave-yards: grave grottoes, grave monuments to priests and laymen, courts of palaces, feet of hills and in other different places: parks, forests, squares, estates. Main architectural peculiarities: grottoes made of stone and other materials, lourdes made as little chapels or made in little chapels, lourde chapels, sculpture of St Bernadette, lourde next to water reservoirs: spring or well, little river or pond, and together with other different accessories: altars, crosses, pictures, heathen altars. Classification of lourdes (grottoes) has revealed their variety in cities and small towns of Lithuania, showed dependence of ceremonies on location and architectural peculiarities of lourdes (grottoes). The article was prepared using archives and information gathered during expeditions and making observations. [From the publication]
- Lietuvos sakralinė geografija. I dalis: sampratos ir tyrimų krypties formavimosi prielaidos / Vidmantas Daugirdas, Erikas Lukas Dvilevičius. Geografijos metraštis 2018, 51, p. 61-78.
- Panevėžio vyskupija: istoriniai duomenys, pastoracinė veikla / redagavo Kazimieras Paltarokas. Vilnius : Katalikų akademija, 1998. 728 p.
