Iš A. Dambrausko kalbos ir terminologijos veiklos

LTStraipsnyje apžvelgiama daug rašiusio, redagavusio bei kitus mokiusio J. Jablonskio amžininko profesoriaus prelato Aleksandro Dambrausko, kultūros istorijoje labiau žinomo Adomo Jakšto vardu, terminologijos veikla. Dambrauskas buvo bažnyčios veikėjas ir teologas teoretikas, matematikas ir filosofas, poetas ir satyrikas, politikas ir publicistas, kalbininkas, istorikas ir literatūros kritikas, galiausiai bene pirmas lietuvis esperantininkas. Visą savo veiklos ir kūrybos laiką jis gyvai domėjosi bendrinės lietuvių kalbos klausimais, rūpinosi tos kalbos ugdymu, pats tiesiogiai prisidėdamas prie jos kūrimo ir plėtojimo. Rengdamas logikos, geometrijos, trigonometrijos vadovėlius, rašydamas filosofijos, teologijos, matematikos ir kt. sričių darbus, Dambrauskas buvo vienas iš dabartinės dalykinės tų sričių kalbos ir terminologijos kūrėjų. Jam rūpėjo rašomosios kalbos lietuviškumas ir bendrumas. Be išlygų Dambrauskas stojo prieš tas ano meto kalbos ir terminologijos svetimybes, kurios dažniausiai vadinamos barbarizmais. Vertinamus terminus Dambrauskas mėgdavo gretinti su kitų kalbų atitikmenimis ir, radęs, kad lietuviško termino įvardijamasis pamatas skiriasi, neretai jį peikdavo. Daug kartų Dambrauskas yra kėlęs ir svarstęs skolinių, visų pirma vadinamųjų tarptautinių žodžių, aplietuvinimo dalykus. Tačiau Dambrausko kalbos, taip pat ir terminologijos darbui labai kenkė tvirtesnių kalbos mokslo ir tos srities darbo pamatų neturėjimas, trūkstamas pačios kalbos sistemos suvokimas. Dėl to nemažai jo kalbos taisymų, pastabų bei siūlymų buvo nepakankamai pagrįsti.Reikšminiai žodžiai: A. Dambrauskas (1860-1938); Aleksandras Dambrauskas-Jakštas; Dabartinė bendrinė lietuvių kalba; Jonas Jablonskis; Lietuvių bendrinė kalba; Lietuvių kalbos gramatika; Lietuvių kalbotyros istorija; Lietuvos kultūros istorija; Terminija; Terminologija; „Mūsų naujoji literatūra (1904–1923)“, 1923; A. Dambrauskas (1860-1938); Aleksandras Dambrauskas-Jakštas; Cultural history of Lithuania; History of Lithuanian linguistics; Jonas Jablonskis; Lithuanian; Lithuanian language grammar; Lithuanian standard language; Modern standard Lithuanian; Terminology; „Mūsų naujoji literatūra (1904–1923)“, 1923.

ENThis paper deals with the linguistic and especially terminological activities of A. Dambrauskas (1860-1938) who was a writer, a priest, a man of religion and science, a worker of culture and press. The analysis first of all is based on the collection his of articles and reviews in two volumes "Mūsų naujoji literatūra (1904-1923)", which was published in Kaunas in 1923 under the well-known pen-name of A. Jakštas. In almost every article of that collection A. Dambrauskas gave his evaluation of the language of scientific and religious literature, textbooks and fiction. Quite frequently he discussed questions of correctness of language and terminology and their acceptability. Some of his corrections and suggestions were accepted in the modern language, though quite a large part of them did not take root, because they were not well enough grounded and too subjective. His works were damaged by continuous dispute with the works and suggestions of the linguist J. Jablonskis (1860-1930) who represented the main trend of creation of modern standard Lithuanian at the time. The wide and manifold activities of A. Dambrauskas allow the assertion that he was an eminent man in the times of creation of modern standard Lithuanian and an active participant of that process. [text from author]