Vakarietiškoji totalaus buvimo filosofija ir naujoji E. Levino kitaip-negu-buvimo etika

LTStraipsnyje siekta atskleisti Vakarų filosofijos tapimą totaliu absoliučiu mąstymu, kuris ypač stipriai jaučiamas Hegelio spekuliatyviosios dialektikos sistemoje. Absoliučioje dvasioje, arba savimonėje, vakarietiškoji filosofija baigiasi. Tai liudija visa toliau tebeegzistuojanti filosofija, tebesiremianti spekuliatyvine logika. Hegeliui galima prieštarauti, bet jo nepaisyti neįmanoma. To pavyzdžiais pirmiausia gali būti didieji netiesioginiai hėgelininkai Marxas ir Kierkegaardas. Naują filosofijos alternatyvą teigia Emmanuelis Levinas, kuris išeities iš totalybės gniaužtų ieško etikoje kaip pirmojoje filosofijoje. Jis kritikuoja totalybę kaip visuotinės sintezės pastangą Vakarų filosofijos istorijoje. Totalybė bando užmigdyti individą visuotinėje prasmėje, bet ramybės neduoda iš letargo pažadinanti mirties baimė ir nesusitaikymas su tokiu savo likimu. Susidūrimas su Kitu praplėšia buvimo totalybę ir veda kitaip negu buvimo link. Levino filosofijoje, arba mąstyme kitaip, buvimas ir žmogiškumas skiriasi. Žmogiškumas – tai subjektyvumas, pralaužiantis istoriškai objektyvų buvimą, spekuliatyviai dialektišką mąstymą; tai pirmapradiškai budri ar pabudusi ir išblaivėjusi psichika, tai būtybė, išsivaduojanti iš savo buvimo sąlygos, tai, ką Levinas nusako vienu žodžiu – nesuinteresuotumas. Ontologinė būklė suyra, yra suardoma žmogiškosios būklės ar veikiau nebūklės. Būti žmogumi – tai gyventi taip, lyg nebūtum būtybė tarp būtybių. Dėl žmogaus dvasingumo buvimo kategorijos apsiverčia į kitaip-negu-buvimą.Reikšminiai žodžiai: Absoliuti dvasia; Atsakomybė; Dialektika; Egzistencija; Hegelis: Marxas; Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Metarialinė-ekonominė bazė; Nesuinteresuotumas; Skirsmas; Spekuliatyvinė filosofija; Subjektyvumas; Suinteresuotumas; Vakarų filosofija; Absolute spirit; Desinterest; Dialectics; Differance; Existence; Hegel; Interest; Marx; Material economical basis; Non-indifference; Responsibility; Speculiative philosophy; Subjectivity; Western philosophy.

ENThe paper aims to reveal the transformation of Western philosophy into total absolute thinking which is particularly strongly felt in Hegel’s speculative dialectics system. Western philosophy ends in absolute spirit, or self-awareness. This is testified by still existing philosophy which continues to refer to speculative logic. Hegel can be contradicted, but he cannot be ignored. The prominent indirect Hegel’s followers Marx and Kierkegaard could be the examples. Emmanuel Levinas, who searches for a way out of the grip of totality in ethics as primary philosophy, claims a new philosophy alternative. He criticises totality as the attempt of universal synthesis in the history of Western philosophy. Totality tries to send an individual to sleep in the universal meaning; however, the fear of death, which awakens from lethargy, and non-conciliation with such a fate are disturbing. Encountering the Other tears apart the totality of existence and leads elsewhere than towards existence. Existence and humanity differ in Levinas’ philosophy, or thinking otherwise. Humanity is subjectivity which breaks through the historically objective existence, speculatively dialectical thinking; it is primordially watchful or awakened and sobered up psyche; it is the creature liberating from the condition of its existence, from what Levinas expresses in a single word, i.e. disinterest. The ontological state disintegrates, is disintegrated by the human state or rather non-state. Being a man means to live as if you were not a creature among creatures. Due to human spirituality existence categories turn into other-than-being.