Fortepijono dalyko programų vaikų muzikos mokyklose vertinimas: tarp lūkesčių ir realybės

LTEdukologiniai neformalaus muzikinio ugdymo sistemos tyrimai atskleidė, kad šiandieninis ugdymas vaikų muzikos mokyklose yra sutelktas į būsimo muziko profesionalo rengimą. Tačiau profesinių specialybės studijų tąsą renkasi tik 3 proc. visų muzikos mokyklą baigusių moksleivių. Pastarųjų moksleivių profesinis parengimas, leidžiantis sėkmingai tęsti mokslą Lietuvos ir užsienio aukštosiose muzikos mokyklose, įrodo, kad vykdomo ugdymo turinyje vyrauja aukščiausi profesionalumo standartai, deja, visiškai netinkami „likusiems“ 97 proc. moksleivių. Iki šiol Lietuvoje nesukurta sistema, diferencijuojanti skirtingus moksleivių poreikius ir galimybes, leidžianti ugdytis tiek būsimiems profesionaliems muzikams, tiek turintiems saviraiškos tikslų. Straipsnyje pristatomas Lietuvos vaikų muzikos mokyklų žvalgomasis fortepijono, kaip dažniausiai pasirenkamo ir gausiausiai moksleivių lankomo dalyko, programų vertinimas. Programų paskirties, krypties, tikslų, ugdymo turinio, gebėjimų, repertuaro ir kitų sričių vertinimas diferencijuoto ugdymo aspektu atskleidė šiandien vyraujančio ugdymo tendencijas ir galimas jo pokyčių prielaidas.Tyrimo objektas – vaikų muzikos mokyklų fortepijono dalyko programos. Tyrimo tikslas – apibūdinti Lietuvos muzikos mokyklų fortepijono dalyko ugdymo gaires, atspindėtas ugdymo programose. Tyrimo uždaviniai: pagal nustatytus kriterijus įvertinti 8 pagrindines vertinamų programų sritis; nustatyti programų krypties aiškumą diferencijuoto ugdymo aspektu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diferencijavimas; Fortepijono dalykas; Profesinis ugdymas; Vaikų muzikos mokyklų fortepijono dalyko programos; Vertinimas; Diferences; Forte-piano subject; Piano study programmes at children's music schools, evaluation; Profesional education.

ENConducted research has shown that only 3 % of all contemporary music school graduates choose to be professional musicians by studying at schools of formal music education (conservatoires, art schools, LAMT) in Lithuania. Therefore, teaching methods (high teaching standards necessary for professional education) corresponding to the needs of a small number of students are applied to 97 % of students who do not intent to continue their studies as professionals. A big contrast in percentage points to an evident lack of attitude differentiation in contemporary music teaching issues. 97 % of music schools students music amateur program in need, because there is no system in Lithuania, which permits to differentiate the form of training according to different needs and possibilities of students. Up to now the programmes requirements and tasks of training process in modem – day children music school are formulated orientating towards the training of a professional musician, say scientists J. Antanavičius and A. Piličiauskas who are researching the training at children's music schools. The evaluation of various Lithuanian piano speciality programmes of music schools in 2011 made by G. Gabnytė have also proved it. Meaningful changes in modern – day music school might be: implementation of new training programmes which reflect various teaching and learning alternatives, refreshing of the training curriculum, introduction of individualised teaching methods adapted for students of all levels. [From the publication]

• Emocinio imitavimo metodas muzikos mokykloje: kūrinio interpretacijos aspektas mokinio muzikinės kultūros ugdymo kontekste / Lolita Jolanta Piličiauskaitė, Giedrė Gabnytė. Vilnius : Leidyba tau, 2022. 264 p.
• Muzikos mokyklų pedagogų profesinės nuostatos kaip perspektyvinio muzikinio ugdymo projekcija / Giedrė Gabnytė. Vilnius : Leidyba tau, 2016. 241 p.