LTStraipsnyje žymiausio lietuvių filosofo Antano Jasmanto-Maceinos meno samprata aiškinama ontiniu religinės būties kaip estetinio patyrimo pagrindu. Poetiniam filosofo mąstymui rimtą įtaką yrа padariusi religinė būties filosofija. Būtiškojo mąstymo problematika jam tapo labai svarbi brandžiuoju filosofinės kūrybos laikotarpiu, prasidėjusiu 1941 metais, kuomet Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos fakultete Maceina pradėjo dėstyti Filosofijos įvadą ir taip pat R. M. Rilkės poezijos interpretacijos kursą – rimtą paruošą jo religijos filosofijos studijoms. Atsakymo į šį svarbiausią savo filosofijos klausimą mąstytojas ieškojo egzistencijos ir transcendencijos sąlyčio riboje. Kaip mąstytoją Maceiną domino ne fenomeno esmė, o buvimas – ne kas yra, o kodėl yra. Rimtą įtaką ieškant poezijos esmės Maceinai yra padariusi Rilkės poezija. Maceina savo filosofija ir poezija yra labai sąžiningas mąstytojas, neapeinantis svarbiausių ir skaudžiausių būties klausimų: prasmės, kančios, meilės, tikėjimo. Interpretuodamas šias ribines žmogaus egzistencijos situacijas ir jų tikslingumą, žmogiškųjų vilčių bei troškimų dužlumą, mąstytojas neadoruoja nevilties, netampa skeptiškas gyvenimo atžvilgiu (kas ypač būdinga ateistiniam egzistencializmui ar postmodernizmui), jo credo – kančia, kuri nugalima tik jos iškentimu – daro jį ryškų krikščioniškosios (taigi viltingos) pasaulėjautos filosofą ir menininką. Ši pasaulėjauta lemia ir santūrią, subtilią, klasikinę jo eilėraščių estetiką, grindžiamą jausmo ir minties sinteze.Reikšminiai žodžiai: Antanas Maceina; Būtis; Egzistencializmas; Filosofija; Kalba; Poezija; Tikėjimas; Antanas Maceina; Being; Existentialism; Faith; Language; Philosophy; Poetiy; Poetry.
ENMaceina's aesthetical views belong to one of the most known modern irrational theories of the art philosophy to the existentialism art philosophy "as existentialists maintain, creation of art, and aesthetical experience is one of the methods for a human to strive for the authentic existence". The art reasoning of the most known Lithuanian philosopher leans upon the philosophy of religion, which is shown in his published book "The philosophy of religion". Leaning upon M. Heidegger's existence ontology, a question about existence Maceina appreciates just religiously: "God is a foundation for the human's existence, and human in the God's respect is the grounded existence". Maceina, the same as M. Heidegger, thinks that poetry can to reveal "the meaning of existence" in the most perfect manner, that's why it's the highest sort of art. As the thinker thinks, the work of poetry a decision for the eternity problems. According to Maceina's ontological conviction, philosophy and poetry are merged by general origin language, but at the same time the "humanistic apprehension of existence and experience". Namely this authentic notion of existence creates the depth of a poem, makes poets to become as individuals, and their works as values of art, not mere emblems. According to the thinker, the real artist will always collide with a problem of God. This axiom is the starting point for A. Jasmantas poetical thinking, which exists in the system of Christian values. Apparently, this system of values determines the universal poetical discourse regarding our existence on the Earth, which is created by metaphorica of soulful landscape's existence and Bible marks. [text from author]