LTStraipsnyje istorikės akimis apžvelgiama Giedriaus Subačiaus monografija „Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos imperijos tarnyboje: Dmitrijus Kaširinas, Zacharijus Liackis, Andrius Poidėnas“, skirta kalbiniams, sociolingvistiniams, filologiniams lietuviškų tekstų kūrimo kirilikos abėcėle aspektams, kirilinių rankraščių ekspertavimo istorijai ir pavadinime įvardintų trijų XIX a. Rusijos imperijos tarnautojų, turėjusių ambicijų ir drąsos brautis į lietuvių lingvistikos sritį, biografijoms. Recenzentės išsamiai apžvelgiamas knygos turinys, plačiame tyrimų kontekste aptariama knygos tema ir problema: imperinė lingvistinė aplinka, valdžios intervencija į tam tikros kalbos funkcionavimą. Subačius rekonstruoja lietuviškų kirilinių raštų atsiradimo, rašymo, redagavimo istoriją, ieško ir randa iki šiol net istorikams nežinomų faktų ir taip kuria savitą žanrą – įstorinę lingvistinę biografiją. Recenzijoje nemažas dėmesys skiriamas ir Subačiaus kalbėjimo stiliaus – itin pagavaus, net detektyvinio – aptarimui. Kaip pastabos įvardinamas „Pratarmės“ ir „Įvado“ minčių pasikartojimas, taip pat autoriaus pomėgis perpasakoti originalo kalba pateikiamų archyvinių šaltinių bei monografijų citatas, kuris bereikalingai apkrauna knygos tekstą. Pasigendama precizijos įvardijant kai kurias valdžios, mokslo, švietimo institucijas bei pareigybes. Apibendrintai teigiama, jog ši knyga – tai ženklus postūmis rekonstruojant specifinio XIX a. Lietuvos visuomenės sluoksnio – valdininkijos – pasaulį, ne tik atkuriant jų viešąją ir privačią erdvę, bet ir tiriant jų intelektualines aspiracijas.Reikšminiai žodžiai: Kirilica; Lietuvių kalbos istorija; Lotyniškų rašmenų draudimas; Spaudos draudimas; 19 amžius; XIX a. Lietuvos kultūros istorija; 19 amžius; Ban on Latin letters; Cyrillic; End of XIX century; History of Lithuanian language; Lithuanian; Lithuanian cultural history of the 19th century; Lithuanian history of the 19th century; Lithuanian press ban.