Silvestras Gimžauskas. Pamokslai : recenzija
LTRecenzijoje aptariama Pauliaus Subačiaus ir Renatos Laučiūtės parengta knyga „Silvestras Gimžauskas, Pamokslai“ (2010). Skelbiamas Gimžausko rinkinys ne tik gerokai ir svariai papildo lietuviškosios homiletikos spausdintus šaltinius ir Lietuvos leidybos praktikos tekstų parengimo istoriją, bet atskleidžia kokiais būdais XIX amžiaus pabaigoje tikybą buvo bandoma sieti su tautiškumu. Panašiai kaip Kristijonas Gotlybas Milkus, Kristijonas Donelaitis ir kiti, Gimžauskas savo pamoksluose panaudodavo originaliosios kūrybos gabalėlius – taip kartais pasitaiko vokiečių ar skandinavų homiletikos praktikoje. Be to, pamoksluose, nors gana retai, yra to meto kasdienybės atspindžių, kurie išplečia žinias apie XIX amžiaus pabaigos valstiečio, mažo miestelio gyventojo buitį ir rūpesčius. Visa tai Subačiaus ir Taučiūtės parengtą kritinį Gimžausko pamokslų leidimą tyrėjams daro įdomų ir aktualų: atveria galimybę tirti XIX amžiaus pabaigos pamokslų pobūdį, katalikų tikėjimo ir tautiškumo santykių istoriją, Gimžausko homiletikos raidą, originaliosios kūrybos ir pamokslų sąsajas bei jo lietuvių kalbos vartojimo kaitą bendrinės lietuvių kalbos formavimosi fone. Leidinys buvo parengtas pagal išlikusį vienintelį šaltinį, saugomą Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje. Šifruojant rankraštį padaryta negausių klaidų. Svarus ir turiniu, ir apimtimi leidinys daugeliu aspektų yra Lietuvos leidybinės praktikos įvykis.Reikšminiai žodžiai: Homiletika; Kalba; Krikščionybė; Kritika; Kūryba; Leidyba; Literatūra; Pamokslas; Rankraštis; Recenzija; Retorika; S. Gimžauskas; Silvestras Gimžauskas; Tekstologija; Christianity; Creation; Criticism; Homily; Language; Lithuanian literature; Manuscript; Publishing; Retorics; Review; S. Gimžauskas; Sermions; Silvestras Gimžauskas; Textualism.
ENThe review discusses the book “Silvestras Gimžauskas, Pamokslai” [Silvestras Gimžauskas. Sermons] prepared by Paulius Subačius and Renata Taučiūtė (2010). The published collection of Gimžauskas not only considerably contributes to the printed sources of Lithuanian homiletics and the history of preparation of texts of the Lithuanian publishing practice, but also reveals how religious instruction was attempted to be related to nationality at the end of the 19th c. Similarly to Christian Gottlieb Mielcke, Kristijonas Donelaitis and others, in his sermons Gimžauskas used fragments of original creation – an occasional homiletics practice in Germany or Scandinavia. Furthermore, the sermons, although rarely, reflect the then everyday life, thus expanding knowledge about the life and concerns of peasants or dwellers of a small town at the end of the 19th c. All this makes the critical edition of Gimžauskas’ sermons, prepared by Subačius and Taučiūtė, interesting and relevant to researchers: opens an opportunity to investigate the nature of sermons of the end of the 19th c., the history of the relationship between the Catholic faith and nationality, the development of Gimžauskas’ homiletics, the links of original creation and sermons as well as the change of his use of Lithuanian in the context of the formation of the standard Lithuanian language. The publication was prepared according to the only remaining source kept at the Manuscripts Department of the Library of Vilnius University. Several mistakes were made while deciphering the manuscript. The publication which is weighty in terms of content and scope is an event in Lithuanian publishing practice in many aspects.
