Banginis mūsų raštijos bangose

LTVandens žinduolio 'Balaena' lietuviškas pavadinimas, kaip ir kai kuriose kitose kalbose, susijęs su paslaptingo vandens gyvūno (lot. 'cetus') įvardijimais Biblijos vertimuose. Tiek paslaptingas Biblijos vandens gyvūnas, tiek konkretus žinduolis 'Balaena' XVI–XVII amžiaus lietuviškuose tekstuose vadintas gana įvairiai. Nuo XVII amžiaus matyti Didžiosios ir Mažosios Lietuvos terminų takoskyra: Lietuvos valstybės tekstuose vartotas vertinys iš slavų kalbų 'didė žuvis', 'didžuvė', -is ir pan., o Rytų Prūsijos veikaluose 'Balaenai' vadinti iš pradžių taikytas 'eršketro' pavadinimas, vėliau, ypač nuo XVIII amžiaus, – 'bangos žuvis'. Pastarąjį žodžių junginį nuo XIX amžiaus antros pusės pakeitė sudurtinis variantas – 'bangžuvė', 'bangžuvis'. Pavadinimas 'bangos žuvis' pirmąkart pasirodė J. Rėzos redaguotame psalmyne (1625) – tai specifinis vertinys iš vok. 'Walfisch', pirmąją dalį klaidingai susiejus su panašiai skambančiu vok. 'wallen' 'banguoti', 'Wall' 'bangavimas'. Tokia sąsajos priežastis gali būti liaudies etimologija arba individuali pseudoetimologija, sąmoningas žaidimas žodžiais. Šio specifinio vertinio spėjamas autorius galėtų būti K. Sapūnas arba J. Rėza. Dabartinis bendrinėje kalboje įsitvirtinęs pavadinimas 'banginis' pirmąkart pavartotas 1905 metų veikaluose (vertimuose) – P. Ber[t]o „Dievo galybė” ir Vl. Krakovskio „Naujoji Zelandija“. Šis naujadaras perdirbtas iš žodžių 'bangžuvė', 'bangžuvis' (atsisakant klaidingų asociacijų su žuvimi) arba iš naujadaro 'banguolis' (jei paaiškėtų, kad jis buvo vartotas jau anksčiau); darybos požiūriu 'banginis' puikiai prisiderinęs prie kitų įprastų daiktavardinių – 'inis' vedinių, gerai įsilieja į bendrinės kalbos sistemą. Labai tikėtinas jo sumanytojas yra J. Jablonskis. Hipotetiškai galima teigti, kad naujadaras 'banguolis', fragmentiškai vartotas J. Šlapelio, A. Lalio, vėliau J. Elis.Reikšminiai žodžiai: Hebrajų kalba; Leksemos etimologija ir atsiradimo istorija; Senieji raštai; Senoji graikų kalba; Skoliniai; Žodžio "banginis" reikšmės etimologija; Ancient greek; Ethimology of the word"whale"; Loan words; Old writings; The Hebrew language; The history of a lexeme and its etimology.

ENAs in some other languages, the Lithuanian name for the sea mammal Balaena is related to the mysterious animal that is referred to in the Bible (Hebr. tannin, Gk. Kήtoc, Lat. cetus). Both the mysterious biblical animal and (later) concrete mammal "Balaena" had been translated in quite different ways in 16-17th century Lithuanian texts. The difference between the texts of Lithuania Major and Lithuania Minor in naming the animal was obvious from the 17th century on: in the Grand Duchy of Lithuania the loan-translation from Slavic "didė žuvis", "didžuvė", -is, etc. 'a huge fish' was popular, and in the texts of Eastern Prussia the word "eršketras" was initially used (really, the term for another huge fish, selachian [Acipenser sturio]), and later, from the 18th century on, the term "bangos žuvis" gained acceptance there. This combination of the two words was substituted for a compound "bangžuvė", "bangžuvis". The denomination "bangos žuvis" occurred for the first time in the edition of Psalms (1625) by Jonas Rėza. It was a specific translation from German "Walfisch" (or "Wallfisch"); the first segment was mistakenly associated with the similar Germ, wallen 'to wave', Wall 'waving'. The reason for such a connection may have been either folk etymology or individual pseudoetymology (conscious pun). The author of this specific loan-translation might have been either Kristupas Sapūnas or Jonas Rėza. The contemporary Standard Lithuanian term "banginis" was used for the first time in the translations of 1905: Polius Ber[t]as, "Dievo galybė" (God's Might) and Vladislovas Krakovskis, "Naujoji Zelandija" (New Zealand).This neologism was recreated either from "bangžuvė", "bangžuvis" (the association with 'fish' was rejected) or from another neologism "banguolis" (in case it is proved that it was used prior to 1905). The word "banginis" with the suffix -inis fits well with the analogous derivatives and matches the system of Standard Lithuanian well. It is highly probable that the author could have been Jonas Jablonskis. Hypothetically, one can assume that the neologism "banguolis" that was occasionally used by Jurgis Šlapelis, Antanas Lalis, and later by Jurgis Elisonas and Jonas Baronas, was introduced prior to "banginis"; but because of Jablonskis' authority it was not accepted. [From the publication]