Stany

LTViduramžiais populiariausias ir paprasčiausias socialinės stratifikacijos principas buvo apibrėžti visuomenės narių pareigas. Iš čia ir trinaris dar XI a. siekiąs skirstymas į kilminguosius, miestiečius ir valstiečius. Istoriografijoje šiuo metu plačiai diskutuojama, kiek šis teorinis modelis atitiko to meto socialinę tikrovę, ir ar nebuvo vien teorinė konstrukcija. Kaip bebūtų, pripažįstama, kad modelis leido pateikti labai įvairialypės visuomenės hierarchinės struktūros schemą. Antra vertus, praeities socialinės konstrukcijos ar institutai mums realūs tik tiek, kiek jie egzistavo anų laikų žmonių sąmonėje. Tad socialinė tikrovė ir jos šiuolaikinis atspindys yra toli gražu ne tas pat, nes apskritai skiriasi požiūris į pačią problemą. Istorikas praeities vaizdinį gali konstruoti vien išlikusių rašytinių šaltinių pagrindu. Kartais tai neturi didesnės reikšmės, tačiau tiriant labai sudėtingus ir komplikuotus dalykus, tokius kaip socialinė istorija, šis aspektas yra esminis. Straipsnyje glaustai apibūdinami viduramžių visuomenės luomai Lietuvoje - kilmingieji (bajorai; sluoksnio formavimasis ir raida), valstiečiai (įvairios kategorijos) bei miestiečiai.Reikšminiai žodžiai: Luomai; Genezė; šlėkta; Valstiečiai; Miestiečiai; Estates; Genesis; Nobles (shliachta); Peasantry; Citizenry.

ENThe principle of social stratification, which was most popular and simple during the Middle Ages was to define the responsibilities of the members of the society. The trinomial division into nobles, townsmen and peasants, which reaches the 11th century, raises from the said principle. At present there are wide discussions in the historiography on the issue of the extent the said theoretical model corresponded to the social reality of the period or was it only a theoretical construction. Still and all, it is recognized that the model provided the possibility to provide a scheme of a very diverse social hierarchical structure. On the other hand, the social structures and institutes of the past are relevant to use only to the extent they existed in the consciousness of the people of the period therefore the social reality and its modern reflection are not the same, since the view of the problem is very different. A historian can shape an image of the past only on the basis of the remaining written sources. Sometimes that does not have any significant meaning however, when examining complex and complicated things, such as social history, the aspect is of the utmost importance. The article provides brief characteristics of medieval society layers in Lithuania, i. e. nobles (as well as the formation and development of the layer, townsmen and peasants (different categories).