LTStraipsnyje apžvelgiama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) seimo genezė ir raida (nuo Ponų tarybos rengiamų suvažiavimų XV a. iki XVIII a. pabaigos). Kunigaikštystėje kaip bajorijos atstovaujamasis organas seimas susiformavo XVI a. viduryje (nuo 1565 m.), įvykdžius administracinę reformą, ir tapo pagrindiniu LDK valdžios organu, o pavietų seimeliai savo regioninius interesus perkėlė į naują lygmenį. Po 1569 m. Liublino unijos politinis gyvenimas persikėlė į bendrą su lenkais seimą. Straipsnyje apibūdinama seimo sudėtis, funkcijos, darbo tvarka. Aptariant kai kurių klausimų sprendimą bandoma nustatyti LDK atstovų įtaką ir galias bendrame Respublikos seime, siekiama atskleisti Lietuvos ir Lenkijos bajorijos integracijos ir atskirumo veiksnius. Renesanso epochoje vyravusią bajoriškąją demokratiją baroko epochoje palaipsniui išstūmė magnatų viešpatavimas, tačiau bajorai nebuvo visai nušalinti nuo politinio gyvenimo. Tik kol kas iki galo neaišku, kiek magnatai kontroliavo pavietų seimelius, ar jie turėjo lemiamos įtakos seimelių darbui. Pavietų seimelių medžiaga padeda atskleisti Lietuvos bajorų mentalitetą ir poziciją svarbiausiais valstybės klausimais.Reikšminiai žodžiai: Seimo istorija; Lenkijos-Lietuvos seimai; Seimeliai; Parlamentarizmas; Politinė integracija; Desintegracija.
ENThe article reviews the genesis and development of the Sejm of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) (from meetings convened by the Council of Lords in the 15th century to the end of the 18th century). The Sejm as a body representing the nobility formed in the middle of the 16th century in the Duchy (in 1565), after the administrative reform had been carried out, and became the main organ of power of the GDL, and the district parliaments (seimeliai) moved their regional interests to a new level. After the Lublin Union in 1569 political life was transferred to the Polish Sejm. The article characterises the composition, functions, working procedure of the Sejm. When discussing solution of certain issues attempts are made to determine the influence and powers of the representatives of the GDL in the common Sejm of the Commonwealth; it is sought to reveal factors of integration and separation of the nobility of Lithuania and Poland. Dominance of magnates gradually ousted noblemen democracy that prevailed in the epoch of renaissance; however, the noblemen were not removed altogether from political life. However, it is not clear yet to what extent the magnates controlled the district seimeliai, whether they had a decisive influence on the work of these seimeliai. Material of district seimeliai helps reveal the mentality of Lithuania’s nobility and its position on the most important issues of the state.